omega replicas omega copy.

fake omega watches
ladies watches
fake iwc watches replica cartier watches.

breitling replica replica cartier.

2014.09.29

Dėl Europos lotynų kalbos konkurso

Gerbiami mokytojai, mieli kolegos,

noriu jus paraginti dalyvauti visoje Europoje jau keletą metų sėkmingai vykdomame lotynų kalbos ir Antikos kultūros žinių konkurse (European Curriculum – European Certificate for Classics), kurį vykdo Europos klasikinių disciplinų dėstytojų asociacija Euroclassica (Lietuva yra Euroclassica narė yra nuo 2009 metų) drauge su Europos komisija. Konkursas skirtas Europos kalbų dienai paminėti ir paprastai vyksta vieną sutartą dieną nuo rugsėjo 26 iki gruodžio 12 dienos kiekvienoje šalyje atskirai (išsamesnė informacija).
Elex Vestibulum yra skirtas pradedančiųjų lygiui; žinant Lietuvos situaciją, konkurse galėtų dalyvauti tie moksleiviai, kurie mokosi lotynų kalbos antrus metus (trys pamokos per savaitę) arba trečius metus (viena- dvi pamokos per savaitę). Konkursai vyktų mokyklose mūsų sutartu laiku, užduočių sprendimui skiriama 40 minučių (atsakymai į 40 klausimų), užduotis paprastai tikrina dėstantys mokytojai (užduotys atsiunčiamos prieš konkursą, užduotys su atsakymais – pasibaigus užduočių sprendimui skirtam laikui). Užduotys jau išverstos į lietuvių kalbą. Po konkurso atsiunčiama ataskaita – užpildyta lentelė su dalyvavusių pavardėmis, klase, mokytojo pavarde, gautų taškų skaičiumi. Manau, kad ir mes galėtume organizuoti konkursą panašiu būdu. Kasmet konkurse dalyvauja tūkstančiai Europos moksleivių, būtų gražu, kad šiame renginyje atsirastų ir Lietuva.
Paskata moksleiviams ir mokytojams galėtų būti tai, kad nugalėtojams siunčiami Europos kalbų komisijos diplomai (trijų lygių – aukso, sidabro, bronzos), jų vardai skelbiami Europos komisijos tinklalapyje. Kol kas nugalėtojams nėra suteikiama papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas; tačiau konkursui įsibėgėjus, bus galima pradėti derinti šį klausimą su Švietimo ir mokslo ministerija.
Mieli mokytojai, jeigu norėtumėte drauge su savo moksleiviais dalyvauti konkurse, parašykite man apie savo ketinimus, suderinsime terminus ir vykdymo eigą. Šiame konkurse, kaip ir Olimpinėse žaidynėse, svarbiau yra dalyvauti, o ne laimėti. Ankstesnių metų užduotys yra skelbiamos Euroclassica tinklalapyje.

Klasikų asociacijos pirmininkė
Nijolė Juchnevičienė
nijole.juchneviciene@flf.vu.lt


2014.09.27

Klasikų klubas: Vytauto Ališausko paskaita „Homeras, Mozė ir feministinių stereotipų mirtis“

Kviečiame į pirmąjį šiais mokslo metais Klasikų klubą 2014 m. spalio 14 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilniuje.

Šį kartą klube kultūros istorikas, klasikas Vytautas Ališauskas, paskaitoje „Homeras, Mozė ir feministinių stereotipų mirtis“ papasakosiantis apie archajinėje Graikijoje ir Senajame Testamente susiformavusį moters vaizdinį. Diskusijas moderuos VU Filologijos fakulteto klasikinės filologijos studentas Tomas Riklius.

VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui, antikinių tekstų komentatorius, filosofas, krikščionybės, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas, taip pat žinomas kaip leidyklos „Aidai“ įkūrėjas, buvęs ilgametis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, sako : „Klasikinis išsilavinimas man buvo atskaitos taškas mąstant, vertinant, planuojant. Klasika yra tai, kas davė pradžią mūsų menui, filosofijai, politikai, bet iki šiol tebėra pavyzdys, pagal kurį viskas matuojama. Visa šiandiena yra klasikos tąsa, net tokios modernios sąvokos kaip ‘revoliucija’, ‘evoliucija’, ir pati ‘modernybė’, yra pasiimtos iš lotynų kalbos, o jų turinys šaknijasi graikų ir romėnų patirtyje.“



Renginio paskyra socialiniame tinkle

2014.08.25

Antroji Klasikų akademija



REGISTRACIJA Į AKADEMIJĄ

2014.05.26

Studijos Vilniaus universitete nesibaigia auditorijose: apie klasikų ekspediciją į Siciliją

Studijos Vilniaus universitete nesibaigia vien paskaitomis auditorijose. Prieš Velykas Klasikinės filologijos katedros studentai ir dėstytojai išvyko į kasmet organizuojamą mokomąją kelionę, šįkart po mitais ir istoriniais pasakojimais apipintas Sicilijos archeologines vietoves. Kelionę surengė Klasikinės filologijos katedros vedėja doc. Audronė Kučinskienė.

Sicilija yra gamtos, architektūros ir kultūros koliažas, supamas Viduržemio jūros. Per salą driekiasi kalnai, vainikuojami Etnos ugnikalnio, slepiančio ugnies dievo Vulkano kalvę ir stichijų pabaisą Tifoną, plyti žali derlingi laukai, kadaise dovanoti derliaus deivei Cererai, kad ši neliūdėtų dėl dukters Prozerpinos, pagrobtos požemių valdovo Plutono. Šiuolaikiniai siciliečiai labiau nei mitais didžiuojasi ne vien vietinėmis alyvuogėmis bei migdolais, bet ir VIII a. arabų atvežtais apelsinais bei pistacijomis. Salos pakrantės nusagstytos iš antikinių polių išaugusių miestelių ir didmiesčių. Juose šiandien gyventojų ir turistų akis džiugina bizantinės, arabiškos, normaniškos, barokinės ir modernios architektūros ir meno sintezė. Sicilijoje statoma ne vietoje to, kas buvo, o ant to, kas išliko. Čia iš tiesų galima pamatyti istorijos tėkmę.

Pavyzdžiui, Sirakūzai. Vienas didesnių salos miestų, Antikoje galėjęs didžiuotis ne tik turtais, šlove, bet ir mokslininku Archimedu, o vėlesniais laikais – šv. Liucija ir jos kultu. Iškilmės šv. Liucijos garbei rengiamos gruodžio 13-ąją, procesijos ir pamaldos vykta visame mieste. Sirakūzų senamiestis išaugo Ortigijos saloje, kurios lankytojus pirmiausia pasitinka Apolono šventyklos liekanos ir gatvės prekeiviai, siūlantys skėčius, balionus ir apyrankes. Iš daugybės senamiesčio grožybių klasikų akis turbūt labiausiai nudžiugina katedra. Jos šoninėse sienose įmūrytos graikų tiranų laikus menančios dorėninės kolonos, kadaise žymėjusios Atėnės šventyklos ribas. Masyvios arkos, iškirstos antikinio statinio sienose, katedros vidinę erdvę skiria į tris navas. Barokinis fasadas su šventųjų skulptūromis jungiasi su antikiniu ir Viduramžių paveldu. Išlikusios ir antikinio polio valdas juosusios sienos, nuo jų veriasi puikus vaizdas į įlanką, kurioje 415–413 m. pr. Kr. rikiavosi į nesėkme pasibaigusią Sicilijos ekspediciją susibūrusių šimtai atėniečių ir jų sąjungininkų karo laivų.

Morgantinos archeologinė vietovė centrinėje salos dalyje atskleidžia senovės graikų miesto planą, čia išliko daugumos viešų ir privačių statinių pamatai: agora, ją supusios stojos, nedidelis teatras, namų kvartalai. Netoli Agrigento plyti Šventyklų slėnis su romėniškomis rausvo kalkakmenio šventyklomis, archeologiniu muziejumi su antikinėmis vazomis, Akragante garbintos Persefonės statulėlėmis ir didingais kelių metrų Atlantais, rėmusiais Dzeuso šventyklos stogą. Greta Piazza Armerina miestelio atrastos romėniškos vilos liekanos, kurių grindis dengia 3,5 tūkst. m2 mozaikų su medžioklės, puotos, vaisių rinkimo scenomis, jūros dievais, Odisėju ir kiklopu Polifemu, taip pat stebinanti savo modernumu „merginų su bikiniais“ mozaika.

Verta paminėti ir Monrealės katedros mozaikas, bizantinio meno šedevrą. Katedros sienose vaizduojamos Senojo Testamento scenos, epizodai iš Jėzaus Kristaus gyvenimo. Pati katedra ir greta jos esantis vienuolynas – normaniškos architektūros pavyzdžiai, kurių arkų formoje, mozaikinių scenų apvaduose ryškėja arabiško stiliaus įtaka. Panaši sintezė vyrauja ir Palermo karališkuosiuose Normanų rūmuose, ypač jų koplyčioje su dar rafinuotesnėmis mozaikomis ir medinėmis arabiškomis lubomis. Palermas pilnas kontrastų, chaotiškas, gausus aukštų, aprūkusių ir apšiurusių namų ankštose gatvelėse, besijungiančiose su purvinu turgaus kvartalu ir margais daržovių prekystaliais; greta – erdvios aikštės, nuostabaus grožio normaniškos-barokinės katedros, neoklasicistinis Teatro Massimo.

Tokia „kelionė laiku“ padeda geriau suvokti ne tik vietas ir kultūrą, bet ir savo studijas. Kerintis yra atradimo jausmas, žvelgiant į tokią epochų sintezę, kokią sutinkame Sicilijoje. Joje Antika ir mirusi, ir gyva, įaugusi į mūsų pačių kultūrą. Mokymasis iš gyvosios istorijos visada įdomesnis ir efektyvesnis nei „sausos“ knygų studijos. Klasikinė filologija – tai ne vien senųjų kalbų studijos, tai ir Antikos kultūros pažinimas: numizmatika, meno technikos, didžiausi šedevrai, architektūra, inžinerija, istorija. Tai dalykai, leidžiantys mums geriau suprasti savo pačių laikus.



Dovilė Čitavičiūtė







Nuotraukos Editos Meškonienės, Ramintos Važgėlaitės ir Sauliaus Kučinsko.

2014.04.22

Klasikų klubas: Sigitos Maslauskaitės paskaita „Ankstyvosios krikščionybės menas: nuo katechumenų formacijos iki biblinės egzegezės“

Kviečiame į paskutinį šį pavasarį Klasikų klubą! Šį kartą klube dailėtyrininkė ir dailininkė Sigita Maslauskaitė, papasakosianti apie Antikoje susiformavusį ankstyvąjį krikščionišką meną. Diskusijas moderuos VU Filologijos fakulteto lektorius Paulius Garbačiauskas.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės ir dailininkės Sigitos Maslauskaitės darbai kupini barokiškos ekspresijos ir veržlumo. Menininkė tapo ne tik šventuosius, bet ir natiurmortus, peizažus, tačiau būtent krikščioniški siužetai išskiria ją iš lietuviškos tapybos mokyklos. „Tapydama šventuosius nevengiu tamsių spalvų tirštumo, taip man geriau sekasi kalbėti apie šventuosius personažus. Kita vertus, vis dažniau atrodo, kad visi menininkai trokšta kurti šviesiai ir gražiai. Tai tam tikra siekiamybė…“ – sako menotyrininkė.

Susitiksime gegužės 6 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.



Renginio paskyra socialiniame tinkle

2014.03.20

Klasikų klubas:Justino Daugmaudžio paskaita „Knyga, antra po Biblijos: Eukleido „Elementai“

Kviečiame į antrą sezoną pradedantį Klasikų klubą! Šį kartą klube ypatingas svečias, matematikas ir gamtos mokslų tyrinėtojas Justinas V. Daugmaudis, papasakosiantis apie geometrijos tėvu vadinamą graikų matematiką Eukleidą. Diskusijas moderuos VU Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas.

Justinas – aštrus, savo nuomonę apie viską turintis ir drąsiai ją reiškiantis Vilniaus ir Kopenhagos universitetų auklėtinis. Jo studijos buvo skirtos matematiniam biologinių procesų modeliavimui. Šiuo metu Justinas – VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas. Mokslininkas ir publicistas, portalo delfi.lt rašytojas, drauge yra Europos klasikinės kultūros gerbėjas ir puoselėtojas, nebijo provokuoti ir pasivadinti, jei reikia, net islamofobu. „Mes mėgstame diskutuoti apie Platono, Aristotelio, Senekos aktualumą, o pamirštame tai, ko ir šiandien be diskusijų privalo mokytis kiekvienas gimnazistas - Antikos matematinį paveldą. Pamirštame paveldą, grožiu ir elegancija nenusileidžiantį senovės graikų šventovėms ir skulptūroms“ - sako Justinas ir kviečia į susitikimą su Eukleidu.

Susitiksime balandžio 1 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.

Renginio paskyra socialiniame tinkle

2014.03.14

Olimpiados ir konkurso rezultatai

Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada bei Antikos žinių konkursas įvyko! Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems: mokiniams ir mokytojams. Tikimės, kad Jums patiko. Ačiū Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetui, Klasikinės filologijos katedrai, bendrovei Tele2, Graikijos ambasadai Lietuvoje, spektaklio "Elektra" režisieriui Matui Grubliauskui, Klasikų teatro trupei ir visiems, kantriu darbu ir geru žodžiu prisidėjusiems prie šios prasmingos iniciatyvos. Iki susitikimo kitais metais!

Protokolai
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros konkurso protokolas
Antikos kultūros konkurso protokolas

Užduotys
Antikos kultūros konkursas
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada (1-2 mokymosi metai)
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada (3-4 mokymosi metai)

2014.03.06

Klasikų teatro trupė: "Elektra"

Spektaklis „Elektra“ – tai trijų Antikos dramaturgų Aischilo, Sofoklio ir Euripido tragedijų jungtis, siejama bendro Elektros mito. Trys tragikai skirtingai perteikia Agamemnono šeimos – jo sūnaus Oresto, dukters Elektros ir žmonos Klitaimnestros – istoriją. Per tris skirtingas mito interpretacijas ryškėja ne tik pagrindinių herojų vaizdavimo kaita, bet ir antikinio žmogaus pasaulėžiūros slinktis.

Spektaklio „Elektra“ mintis gimė beveik iškart po pernykštės Euripido dramos „Alkestidė“ premjeros. „Alkestidė“ – tai jaunystės tragedijos, pilna gyvybiškumo, energijos, humoro, stipriai kontrastuos su šiemetine „Elektra“, mums įprastesne antikine tragedija ir neišvengiama tragiška jos baigtimi, su atpažinimo scenomis, peripetijomis, baime ir gailesčiu. Elektros mitas skirtingai interpretuotas žymiausių V a. pr. Kr. dramaturgų kūriniuose: buvo sukurtos ir iki mūsų dienų išliko trys tragedijos – Aischilo „Choėforos“, Sofoklio „Elektra“ ir to paties pavadinimo Euripido drama. Šis spektaklis – tai bandymas jas sujungti ir tuo parodyti, kaip laikui bėgant keitėsi Elektros mito interpretacija, kokius motyvus naudojo kiekvienas tragikas norėdamas pateisinti herojų veiksmus, kokių naujų įvykių ar herojų įvedė, kaip polemizavo tarpusavy. Tačiau atsivėrė ir kitos perskaitymo ir interpretavimo galimybės. Mūsų Elektra virto simboliu revoliucijos, įsiplieskusios vienoje šeimoje. Tekstui kintant nuo Aischilo tragedijos ir baigiant Euripido, ryškėja Oresto, Elektros ir Klitaimnestros minčių ir charakterio kaita. Todėl kiekvieną tragedijos ištrauką atlieka vis kiti aktoriai. Ir jie nebus apsisiautę paklodėmis, „nevaidins“ Antikos – šį kartą tragedija grįžta apsivilkusi šiuolaikinį rūbą, nors ir ne nūdienos aktualija, ieškanti pamatinių Europos kultūros dalykų.



Rež. Matas Grubliauskas
Elektra - Kristina Markevičienė, Gintė Gylytė, Viktė Tamošaitytė
Orestas - Jurgis Jatautas, Deividas Zibalas, Arnoldas Kazimierėnas
Agamemnonas - Antanas Vitkauskas
Klitaimnestra - Viktė Tamošaitytė, Kristina Markevičienė
Aigistas - Antanas Vitkauskas
Žemdirbys - Dominykas Sidorovas
Auklėtojas - Jurgis Jatautas
Senukas - Jurgis Jatautas
Choras - Gendvilė Svirskaitė, Gražina Kelmelytė, Viktorija Žalytė
Muzika - Gintaras Dautartas
Kostiumai - Akvilė Vaiginytė

Spektaklis vyks 2014 m. kovo 14 d., 16:30 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje.

2014.03.05

Olimpiados programa

2014 m. kovo 14 d. (penktadienis), Vilniaus universitetas, (Universiteto g. 5, Vilnius)

10:00–11:00 Dalyvių registracija. Prie Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) aud.
11:00–11:15 Olimpiados atidarymas. 118 (V. Krėvės) aud.
11:15–11:45 Viliaus Bartninko įvadinė paskaita. 118 (V. Krėvės) aud.
11:45–12:30 Pietūs mokiniams. Universiteto centrinių rūmų kavinė
12:45–14:45 Olimpiados užduočių sprendimas. 118 (V. Krėvės) aud. ir Donelaičio aud.
12:45–14:45 Seminaras mokytojams. VU Senato salė
15:00–16:00 Ekskursija po Vilniaus senamiestį drauge su istoriku Liudu Jovaiša
16:00–16:30 Vakarienė. Universiteto centrinių rūmų kavinė
16:30–17:30 „Elektra“: VU Klasikų teatro trupės spektaklis. Universiteto g. 3, Teatro salė
17:30–18:00 Nugalėtojų apdovanojimas. Olimpiados uždarymas. Teatro salė

Mokytojų seminaro programa
Kovo 14 d., 12.45–14.45 val., Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5, Senato salė)
* Doc. Eglė Patiejūnienė (LLTI, LEU) „Heraldika LDK literatūroje“
* Adelė Žeimytė (Kretingos raj. Salantų gimnazija) „Kelionė į Antikos pasaulį“
* Emilija Kvietkuvienė (Kelmės raj. Kražių gimnazija) „Vilniaus universiteto studentų klasikų edukacinė veikla Kražiuose: statome antikines tragedijas“



Olimpiados programa

2014.02.24

Klasikų klubas: Rimvydo Petrausko paskaita „Senieji romėnai, Šventosios Romos grafai ir pirmieji katalikai: lotyniškas Goštautų pasaulis“

Klasikų klubas kviečia į susitikimą kovo 4 d. 19 val. Klube svečiuosis prof. Rimvydas Petrauskas, skaitysiantis paskaitą „Senieji romėnai, Šventosios Romos grafai ir pirmieji katalikai: lotyniškas Goštautų pasaulis“. Diskusijas moderuos VU TSPMI magistrantas Marijuš Antonovič.

Istorikas medievistas, VU Istorijos fakulteto dekanas, taip pat Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas sako: „Aš tikrai nenorėčiau nusikelti į tą epochą kurią tyrinėju. Neliktų jokio įdomumo. Turi susitaikyti, kad daug kas liks nežinoma, atpažįstama tik iš dalies. Tiesiog reikia mėginti tolimoje praeityje, toje menkai nušviestoje nežinioje, kažką atrasti ir suprasti“. Profesorius LDK diduomene domisi nuo seno, yra apgynęs daktaro disertaciją apie Lietuvos diduomenę XIV a. pab.–XV a., stažavosi Berlyno, Greifsvaldo, Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge.

Susitiksime kovo 4 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.



Renginio paskyra socialiniame tinkle



iwc replica replica panerai watches.

cartier replica watch best replica watches for sale.