omega replicas omega copy.

fake omega watches
ladies watches
fake iwc watches replica cartier watches.

breitling replica replica cartier.

2014.12.11

Naujas Klasikų Asociacijos leidinys

Šiemet gruodžio 5 d. vykusiame kasmetiniame Societas Classica suvažiavime Asociacijos nariams buvo pristatytas naujausias, jau antras nepriklausomai parengtas Klasikų Asociacijos leidinys - Jono Dumčiaus "Iš rankraščių palikimo: atsiminimai, laiškai" (Vilnius: Klasikų asociacija, 2014). Glaustai apie knygą:


Jonas Dumčius (1906-1986) - viena svarbiausių Lietuvos klasikinės filologijos asmenybių, išaugusi tarpukario kultūrinėje terpėje ir iš jos atsinešusi fundamentalų išsilavinimą bei erudiciją. 1929 m. baigęs studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1930-1931 m. stažavęs Bazelyje, Dumčius 1932-1940 m. dėstė Kauno universitete, o atsikūrus Vilniaus universitetui persikėlė į Vilnių ir iki gyvenimo pabaigos dirbo Klasikinės filologijos katedroje. Knygoje pateikiami jo atsiminimai ir įvairių žmonių jam rašyti laiškai, tarp kurių didžiausią pluoštą sudaro tarpukario Lietuvos savanorio, išeivijos kultūros veikėjo, Vergilijaus vertėjo Antano Rukšos (1900-1980) laiškai.

2014.11.24

Antikos kultūros konkursas 2015

Kviečiame dalyvauti!

Šiais metais Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra rengia 9–12 klasių moksleivių Antikos kultūros konkursą. Preliminari renginio data numatoma 2015 m. vasario 27 d., renginys vyks drauge su respublikiniu nacionalinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados turu. Konkursas vyks VU Filologijos fakultete, programa bus išsiųsta vėliau. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Antikos žinių konkursas yra atskirtas nuo Olimpiados ir nėra jos sudėtinė dalis, jo nugalėtojai negalės pretenduoti į papildomus balus, pridedamus prie konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas. Šio konkurso nugalėtojams bus įteikti VU diplomai ir garbės raštai.

*Antikos kultūros konkursas* vykdomas dviem etapais: pirmasis – dalyvių atranka mokyklose pagal užduočių pavyzdžius (jų teirautis el. paštu klasikai.lt@gmail.com), remdamiesi jais mokytojai sudaro analogiškas užduotis, atitinkančias mokinių lygį; antrasis – respublikinis etapas,kuriame dalyvauja po vieną 9–12 klasių mokinį iš mokyklos, atrinktą po pirmojo turo. Užduotys bus bendros visų amžiaus grupių dalyviams, o nugalėtojai skelbiami 9–10 ir 11–12 klasių grupėse.

Konkurso klausimais bus tikrinamos I. Antikos literatūros, II. mitologijos, III. Antikos istorijos, IV. Antikos meno (keramika, skulptūra, architektūra) žinios. Pasiruošimo pagrindas – kompleksinės istorijos, lietuvių kalbos, dailės ir kt. pamokose įgytos žinios.

Apie ankstesnių metų renginius galima pasiskaityti Olimpiados skiltyje

Apie apsisprendimą dalyvauti konkurse ir po atrankinio turo mokyklose į jį siunčiamo mokinio bei jį lydinčio mokytojo pavardes mokykla užregistruoja nurodytoje registracijos anketoje.

* Registracija
* Konkurso nuostatai

* Registracija iki 2015 m. vasario 13 d., penktadienio. Konkurso dalyvių skaičių šiemet numatoma riboti – pasiekus 50 mokinių limitą registracija automatiškai baigiama. Tad raginame paskubėti.

Pagarbiai
Raminta Važgėlaitė
Klasikų asociacijos valdyba


Klasikų klubas: Prano Vildžiūno paskaita „Ar išgelbėsime Homerą iš Prokrusto lovos, arba kodėl senovės graikų muziką galima išgirsti tik Indijoje?“

Kviečiame į Klasikų klubą! Šį kartą svečiuose sunkiai nusakomas Pranas Vildžiūnas.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas, ilgametis leidėjas Pranas Vildžiūnas internetinėje spaudoje vadinamas religijotyrininku, tautosakininku, mitologijos tyrinėtoju. Pats šių titulų kratosi. Jį domina senovės baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, jų publikavimas: yra parengęs Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus, taip pat Josepho Ratzingerio tekstus. Tačiau ne mažesnė Prano aistra - senųjų civilizacijų muzikinės tradicijos, ypač Indijos klasikinė muzika, jos pietų klasikinės muzikos (Karnatakos) tradicija.

„Visiems sakau, kad esu akušerės vaikas ir jėzuitų auklėtinis. Tai yra svarbiausios mano kvalifikacijos“, - juokavo Pranas. „Tiesą sakant, sergu ir Šiaurės (šamanizmo) liga. Archeologiniuose kasinėjimuose dalyvavau nuo dešimtos klasės: Kernavė, Čepkelių raistai etc. Kita mano liga - muzika, senovinės jos tradicijos. Būtent dėl to ryžausi metus praleisti Indonezijoje, daugybę kartų vykti į Indiją.“

Susitiksime gruodžio 1 d., pirmadienį, 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.

Renginio paskyra socialiniame tinkle

2014.11.19

Kolegų iš Švedijos institutų Atėnuose, Romoje ir Stambule padėka už išreikštą palaikymą

Laba diena,
Mes ir Švedijos institutai Atėnuose, Romoje ir Stambule dėkoja visiems, prieš porą mėnesių sureagavusiems į kvietimą pasirašyti peticiją prieš šių institutų, vykdančių Antikos kultūros tyrimus, uždarymą ir finansavimo nutraukimą.

Švedijos vyriausybė sureagavo į išreikštą poziciją ir pratęsė finansavimą.

Dėkojame ir džiaugiamės puikia žinia.

Su pagarba
Klasikai

Kolegų iš Švedijos instituto padėka:

Dear friends,

To all of you who signed the petition against the closing down of the Swedish Institutes at Athens, Rome and Istanbul we want to express our sincerest gratitude. Today, to our great relief, the Swedish government officially announced that they will NOT cut our funding. The massive protests from the international scholarly community certainly contributed greatly to this result and on behalf of the Swedish Institutes at Athens, Rome and Istanbul we thank you all deeply.

Jenny Wallensten & Jenni Hjohlman
Research Fellow, Swedish Institute at Athens

2014.11.14

Klasikų asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2014

Informuojame, kad š. m. gruodžio 5 d., penktadienį, 17 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio aud. (Universiteto g. 5), vyks Klasikų asociacijos visuotinis narių susirinkimas.

Kviečiame dalyvauti!

Preliminari Asociacijos susirinkimo darbotvarkė

17:00–17:30 Prof. Raimundo Lopatos paskaita „Karo pamokos istorijoje“
17:30–18:00 Knygų pristatymas (doc. Audronė Kučinskienė; doc. Vytautas Ališauskas)
18:00–18:15 Valdybos veiklos ataskaita (asociacijos pirmininkė doc. Nijolė Juchnevičienė)
18:15–18:30 Revizijos komisijos ataskaita (Irena Štikonaitė)
18:30–18:45 Asociacijos veiklos gairių aptarimas ir diskusija
19:00–ad infinitum Post negotium jucundum otium: vakaras neoficialioje aplinkoje, draugiškos diskusijos, idėjų ir ateities gairių generavimas. Aucionas ir muzikinė staigmena

Maloniai primename, kad prieš renginį taip pat bus galima susimokėti ir metinį nario mokestį (10 lt studentams, 30 lt suaugusiems). Lauksime jūsų!
Dar neužsiregistravusius raginame užpildyti registracijos anketą.

2014.10.29

Klasikų klubas: Eglės Patiejūnienės paskaita „Heraldika LKD leidiniuose: daugiau nei iliustracijos“

Kviečiame į Klasikų klubą! Šį kartą svečiuose humanitarinių mokslų daktarė, senosios Lietuvos literatūros tyrėja docentė Eglė Patiejūnienė. Diskusijas moderuos VU Filologijos fakulteto klasikinės filologijos studentė Gintarė Vaičiulytė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, LEU Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros bei VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentė Eglė Patiejūnienė - žinomas vardas humanitariinų mokslų pasaulyje. 1993 m. mokslinikė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“, domisi XVI–XVIII a. LDK literatūra lotynų ir lenkų kalbomis, LDK ir Mažosios Lietuvos lietuviškąja raštija, artificiozinės literatūros žanrais, literatūrine emblemika ir heraldine poezija.
„Pirmasis LDK leidinys su „taisyklingo“ pavidalo literatūrinėmis emblemomis išėjo 1600 m., pirmąja Lietuvos emblemų knyga laikytinas Vilniaus akademijos studento Jeronimo Bildziukevičiaus vardu 1610 m. išleistas rinkinys šv. Kazimiero garbei. Jų emblemos atitinka Vakarų Europoje susiformavusį modelį. Iki šiol Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daug XVI–XVIII a. emblemų rinkinių iš visos Europos - tokia turitinga jų istorija“, - pasakojo Eglė Patiejūnienė.

Susitiksime lapkričio 12 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.

2014.09.29

Dėl Europos lotynų kalbos konkurso

Gerbiami mokytojai, mieli kolegos,

noriu jus paraginti dalyvauti visoje Europoje jau keletą metų sėkmingai vykdomame lotynų kalbos ir Antikos kultūros žinių konkurse (European Curriculum – European Certificate for Classics), kurį vykdo Europos klasikinių disciplinų dėstytojų asociacija Euroclassica (Lietuva yra Euroclassica narė yra nuo 2009 metų) drauge su Europos komisija. Konkursas skirtas Europos kalbų dienai paminėti ir paprastai vyksta vieną sutartą dieną nuo rugsėjo 26 iki gruodžio 12 dienos kiekvienoje šalyje atskirai (išsamesnė informacija).
Elex Vestibulum yra skirtas pradedančiųjų lygiui; žinant Lietuvos situaciją, konkurse galėtų dalyvauti tie moksleiviai, kurie mokosi lotynų kalbos antrus metus (trys pamokos per savaitę) arba trečius metus (viena- dvi pamokos per savaitę). Konkursai vyktų mokyklose mūsų sutartu laiku, užduočių sprendimui skiriama 40 minučių (atsakymai į 40 klausimų), užduotis paprastai tikrina dėstantys mokytojai (užduotys atsiunčiamos prieš konkursą, užduotys su atsakymais – pasibaigus užduočių sprendimui skirtam laikui). Užduotys jau išverstos į lietuvių kalbą. Po konkurso atsiunčiama ataskaita – užpildyta lentelė su dalyvavusių pavardėmis, klase, mokytojo pavarde, gautų taškų skaičiumi. Manau, kad ir mes galėtume organizuoti konkursą panašiu būdu. Kasmet konkurse dalyvauja tūkstančiai Europos moksleivių, būtų gražu, kad šiame renginyje atsirastų ir Lietuva.
Paskata moksleiviams ir mokytojams galėtų būti tai, kad nugalėtojams siunčiami Europos kalbų komisijos diplomai (trijų lygių – aukso, sidabro, bronzos), jų vardai skelbiami Europos komisijos tinklalapyje. Kol kas nugalėtojams nėra suteikiama papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas; tačiau konkursui įsibėgėjus, bus galima pradėti derinti šį klausimą su Švietimo ir mokslo ministerija.
Mieli mokytojai, jeigu norėtumėte drauge su savo moksleiviais dalyvauti konkurse, parašykite man apie savo ketinimus, suderinsime terminus ir vykdymo eigą. Šiame konkurse, kaip ir Olimpinėse žaidynėse, svarbiau yra dalyvauti, o ne laimėti. Ankstesnių metų užduotys yra skelbiamos Euroclassica tinklalapyje.

Klasikų asociacijos pirmininkė
Nijolė Juchnevičienė
nijole.juchneviciene@flf.vu.lt


2014.09.27

Klasikų klubas: Vytauto Ališausko paskaita „Homeras, Mozė ir feministinių stereotipų mirtis“

Kviečiame į pirmąjį šiais mokslo metais Klasikų klubą 2014 m. spalio 14 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilniuje.

Šį kartą klube kultūros istorikas, klasikas Vytautas Ališauskas, paskaitoje „Homeras, Mozė ir feministinių stereotipų mirtis“ papasakosiantis apie archajinėje Graikijoje ir Senajame Testamente susiformavusį moters vaizdinį. Diskusijas moderuos VU Filologijos fakulteto klasikinės filologijos studentas Tomas Riklius.

VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui, antikinių tekstų komentatorius, filosofas, krikščionybės, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas, taip pat žinomas kaip leidyklos „Aidai“ įkūrėjas, buvęs ilgametis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, sako : „Klasikinis išsilavinimas man buvo atskaitos taškas mąstant, vertinant, planuojant. Klasika yra tai, kas davė pradžią mūsų menui, filosofijai, politikai, bet iki šiol tebėra pavyzdys, pagal kurį viskas matuojama. Visa šiandiena yra klasikos tąsa, net tokios modernios sąvokos kaip ‘revoliucija’, ‘evoliucija’, ir pati ‘modernybė’, yra pasiimtos iš lotynų kalbos, o jų turinys šaknijasi graikų ir romėnų patirtyje.“



Renginio paskyra socialiniame tinkle

2014.08.25

Antroji Klasikų akademija



REGISTRACIJA Į AKADEMIJĄ

2014.05.26

Studijos Vilniaus universitete nesibaigia auditorijose: apie klasikų ekspediciją į Siciliją

Studijos Vilniaus universitete nesibaigia vien paskaitomis auditorijose. Prieš Velykas Klasikinės filologijos katedros studentai ir dėstytojai išvyko į kasmet organizuojamą mokomąją kelionę, šįkart po mitais ir istoriniais pasakojimais apipintas Sicilijos archeologines vietoves. Kelionę surengė Klasikinės filologijos katedros vedėja doc. Audronė Kučinskienė.

Sicilija yra gamtos, architektūros ir kultūros koliažas, supamas Viduržemio jūros. Per salą driekiasi kalnai, vainikuojami Etnos ugnikalnio, slepiančio ugnies dievo Vulkano kalvę ir stichijų pabaisą Tifoną, plyti žali derlingi laukai, kadaise dovanoti derliaus deivei Cererai, kad ši neliūdėtų dėl dukters Prozerpinos, pagrobtos požemių valdovo Plutono. Šiuolaikiniai siciliečiai labiau nei mitais didžiuojasi ne vien vietinėmis alyvuogėmis bei migdolais, bet ir VIII a. arabų atvežtais apelsinais bei pistacijomis. Salos pakrantės nusagstytos iš antikinių polių išaugusių miestelių ir didmiesčių. Juose šiandien gyventojų ir turistų akis džiugina bizantinės, arabiškos, normaniškos, barokinės ir modernios architektūros ir meno sintezė. Sicilijoje statoma ne vietoje to, kas buvo, o ant to, kas išliko. Čia iš tiesų galima pamatyti istorijos tėkmę.

Pavyzdžiui, Sirakūzai. Vienas didesnių salos miestų, Antikoje galėjęs didžiuotis ne tik turtais, šlove, bet ir mokslininku Archimedu, o vėlesniais laikais – šv. Liucija ir jos kultu. Iškilmės šv. Liucijos garbei rengiamos gruodžio 13-ąją, procesijos ir pamaldos vykta visame mieste. Sirakūzų senamiestis išaugo Ortigijos saloje, kurios lankytojus pirmiausia pasitinka Apolono šventyklos liekanos ir gatvės prekeiviai, siūlantys skėčius, balionus ir apyrankes. Iš daugybės senamiesčio grožybių klasikų akis turbūt labiausiai nudžiugina katedra. Jos šoninėse sienose įmūrytos graikų tiranų laikus menančios dorėninės kolonos, kadaise žymėjusios Atėnės šventyklos ribas. Masyvios arkos, iškirstos antikinio statinio sienose, katedros vidinę erdvę skiria į tris navas. Barokinis fasadas su šventųjų skulptūromis jungiasi su antikiniu ir Viduramžių paveldu. Išlikusios ir antikinio polio valdas juosusios sienos, nuo jų veriasi puikus vaizdas į įlanką, kurioje 415–413 m. pr. Kr. rikiavosi į nesėkme pasibaigusią Sicilijos ekspediciją susibūrusių šimtai atėniečių ir jų sąjungininkų karo laivų.

Morgantinos archeologinė vietovė centrinėje salos dalyje atskleidžia senovės graikų miesto planą, čia išliko daugumos viešų ir privačių statinių pamatai: agora, ją supusios stojos, nedidelis teatras, namų kvartalai. Netoli Agrigento plyti Šventyklų slėnis su romėniškomis rausvo kalkakmenio šventyklomis, archeologiniu muziejumi su antikinėmis vazomis, Akragante garbintos Persefonės statulėlėmis ir didingais kelių metrų Atlantais, rėmusiais Dzeuso šventyklos stogą. Greta Piazza Armerina miestelio atrastos romėniškos vilos liekanos, kurių grindis dengia 3,5 tūkst. m2 mozaikų su medžioklės, puotos, vaisių rinkimo scenomis, jūros dievais, Odisėju ir kiklopu Polifemu, taip pat stebinanti savo modernumu „merginų su bikiniais“ mozaika.

Verta paminėti ir Monrealės katedros mozaikas, bizantinio meno šedevrą. Katedros sienose vaizduojamos Senojo Testamento scenos, epizodai iš Jėzaus Kristaus gyvenimo. Pati katedra ir greta jos esantis vienuolynas – normaniškos architektūros pavyzdžiai, kurių arkų formoje, mozaikinių scenų apvaduose ryškėja arabiško stiliaus įtaka. Panaši sintezė vyrauja ir Palermo karališkuosiuose Normanų rūmuose, ypač jų koplyčioje su dar rafinuotesnėmis mozaikomis ir medinėmis arabiškomis lubomis. Palermas pilnas kontrastų, chaotiškas, gausus aukštų, aprūkusių ir apšiurusių namų ankštose gatvelėse, besijungiančiose su purvinu turgaus kvartalu ir margais daržovių prekystaliais; greta – erdvios aikštės, nuostabaus grožio normaniškos-barokinės katedros, neoklasicistinis Teatro Massimo.

Tokia „kelionė laiku“ padeda geriau suvokti ne tik vietas ir kultūrą, bet ir savo studijas. Kerintis yra atradimo jausmas, žvelgiant į tokią epochų sintezę, kokią sutinkame Sicilijoje. Joje Antika ir mirusi, ir gyva, įaugusi į mūsų pačių kultūrą. Mokymasis iš gyvosios istorijos visada įdomesnis ir efektyvesnis nei „sausos“ knygų studijos. Klasikinė filologija – tai ne vien senųjų kalbų studijos, tai ir Antikos kultūros pažinimas: numizmatika, meno technikos, didžiausi šedevrai, architektūra, inžinerija, istorija. Tai dalykai, leidžiantys mums geriau suprasti savo pačių laikus.



Dovilė Čitavičiūtė







Nuotraukos Editos Meškonienės, Ramintos Važgėlaitės ir Sauliaus Kučinsko.
iwc replica replica panerai watches.

cartier replica watch best replica watches for sale.