2016 m. ataskaita

Ši valdyba išrinkta 2015 m. gruodžio 11 d. Valdybos sudėtis: Nijolė Juchnevičienė (pirmininkė), Vytautas Ališauskas, Raimonda Brunevičiūtė, Audronė Kučinskienė, Anna Maciūnienė, Viktoras Bachmetjevas, Vilius Bartninkas, Emilija Ignatavičiūtė, Gendvilė Svirskaitė.

Valdyba dirbo sistemingai ir atsakingai, kaip visada, surengti 8 posėdžiai ir keli darbiniai susitikimai. Beje, visi mūsų posėdžiai yra atviri, į juos ateiti, siūlyti idėjas, prisidėti prie veiklų gali visi norintys. Tą aktyviai daro ir mūsų studentai, ir kiti kolegos, – pirmiausia mokytojai. Valdyba savo veiklą organizavo laikydamasi įstatuose nurodytų asociacijos veiklos tikslų ir uždavinių (visų jų vienu metu įgyvendinti neįmanoma, nes jų yra 13, įvairių įmanomų veiklos sričių – 20). Pagrindiniai tikslai šiuo metu – atstovauti filologams klasikams įvairiose institucijose; skatinti, vykdyti Antikos civilizacijos tyrimus, programas, projektus ir dalyvauti juose; plėtoti klasikinių kalbų bei Antikos studijų tradicijas Lietuvoje; užmegzti ryšius su įvairiomis Lietuvos švietimo įstaigomis; bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis klasikų (Europinė Klasikų Asociacija EuroClassica) ir artimų sričių organizacijomis; šviesti visuomenę, formuoti tinkamas nuostatas į aktualias klasikinės filologijos problemas; palaikyti filologų klasikų profesinį prestižą; telkti Lietuvos klasikus sprendžiant aktualius jų bendruomenei klausimus.

Kitais, 2017 m., Klasikų asociacija minės savo veiklos dešimtmetį. Per veiklos metus pasiekėme tikrai daug. Mūsų veikla prasidėjo nuo keliolikos aktyvių narių, nuo studentų apsilankymo keliose Vilniaus mokyklose, nuo Antikos propagavimo radijo laidose – tada tai Lietuvos žiniasklaidai buvo tikra egzotika. Vėliau pradėjome minti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos slenksčius, bendradarbiauti su UPC, kūrėme Antikos kultūros modulį gabiems vaikams, lotynų kalbos programą penktos klasės mokiniams. Lotynų kalbos dėstymas penktokams mums patiems atrodė neįgyvendinamas dalykas iš fantastikos srities, bet vis tik, bendradarbiaudami su pirmaisiais mūsų aktyviais partneriais – Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurine mokykla, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, šias programas kūrėme. Buvome priimti Seimo mokslo, švietimo ir kultūros komiteto ir jo nariams įrodėme, kad lotynų kalbos ir Antikos kultūros dėstymas nėra beprasmis. Ir štai šiandien jau turime prieš metus sėkmingai veiklą pradėjusią Abraomo Kulviečio klasikinę (ilgąją) gimnaziją, kurioje vaikai nuo penktos klasės mokosi lotynų kalbos. Kai pradėjome savo veiklą, lotynų kalbos ir Antikos kultūros nacionalinės olimpiados tradicija jau buvo seniai nuėjusi užmarštin. Bendradarbiavome su švietimo viceministrais ir ministro patarėjais, kūrėme nacionalinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados nuostatus, jie buvo patvirtinti ministro įsakymu. Dabar kasmet rengiama nacionalinė olimpiada, jos nugalėtojai gauna papildomą konkursinį balą. Vienu metu rengiame ir Antikos žinių konkursą tiems moksleiviams, kurie nesimoko lotynų kalbos. Šiais metais olimpiada ir konkursas vyko vasario 12 d. Asociacija kasmet remia olimpiadą pirkdama prizus nugalėtojams. Olimpiados metu, kaip visada, buvo surengtas ir mokytojų seminaras.

Esame leidėjai, išleidę jau keturias knygas (pagal Kultūros tarybos projektinį finansavimą). Knygos po truputį didina asociacijos lėšas. Vasario mėn. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta paskutinė asociacijos išleista knyga – A. Rukšos Vergilijaus vertimai in corpore (pernai knyga pristatyta visuotiniame Klasikų asociacijos narių suvažiavime). Esame turėję ir verslo atstovų, kurie mums yra skyrę paramą. Beje, šiais metais užsitikrinome vienos iš stipriausių Lietuvos verslo grupių paramą knygos leidybai.

Antikos idėja ir platesnei visuomenei jau neatrodo svetima. Pastaraisiais metais matome atgimstančią antikinės dramos pastatymų tradiciją. Nemanau, kad šią tendenciją paspartino Klasikų teatro trupės pastatymai, tačiau jie nuskambėjo gana plačiai. Beje, paskutinis pastatymas – miuziklas „Prikaltasis Prometėjas“ (vasario 12 d.) – susilaukė didžiulės VU teatro auditorijos ovacijų (rež. Emilija Ignatavičiūtė). Siekdama paskatinti domėjimąsi teatru ir Antikos dramomis asociacija nuo 2013 m. pradėjo rengti antikinių dramų pastatymų recenzijų konkursą. Šiais metais buvo surengtas spektaklio „Oidipo mitas“ (rež. G. Varnas) recenzijų konkursas, prizus laureatams įteikė pats režisierius ir teatro direktoriaus pavaduotoja. Beje, ir vienas iš tradicinių klasikų klubų buvo skirtas šiam spektakliui aptarti (2016-06-13 „Kaip suvadinti praeitį: kalbiname režisierių Gintarą Varną“).

Beje, kalbant apie Klasikų klubą: klubo populiarumas ir pelnytas kokybės ženklas lėmė sprendimą šią tradiciją tęsti ir 2016 m. Šiais metais surengti 6 klubai vyninėje La Boheme, juose viešėjo patys įvairiausi lektoriai – Rūta Janonienė, Liudas Jovaiša, Gintaras Varnas, Simona Makselienė, Aidas Puklevičius, Natalija Cheifec. Klubas niekada nebūna pustuštis. Kas svarbu, kiekvienas pranešėjas atsiveda ir dalį savo klausytojų, taigi mūsų klubas populiarėja vis platesnėje ir įvairesnėje auditorijoje. Pagrindiniai klubo kuratoriai – Tomas, Monika, Gendvilė, Skaistė, Ana Marija, nuo šių metų Anai padeda ir kita fotografė – pirmakursė Orinta. Mūsų facebook‘as nuolat pasipildo klubų nuotraukų albumais.

Metų pradžioje planavome išplėsti Klasikų klubo veiklą kituose miestuose, nes iki šiol vis dar apsiribojame Vilniumi dėl visiškai suprantamų priežasčių: viską reiktų organizuoti patiems – tiek lektorių, tiek renginio vietą, tiek reklamą, tiek kelionę iš Vilniaus ir atgal; tai nebūtų labai efektyvu, taip pat reiktų ir nemažų finansų. Kalbėjome apie Klubo organizavimą Kaune. Gaila, kad naujos veiklos, kurių buvo daug, ir asmeninės priežastys sutrukdė įgyvendinti šią idėją, tačiau planų neatsisakome. Kviečiame asociacijos narius pamąstyti apie tai; kiekvienas galėtų tapti šios idėjos kuratoriumi savo mieste, valdyba mielai pagelbėtų.

Manau, kad po truputį pavyksta įrodyti visuomenei Antikos kultūros svarbą ir pagrįsti klasikinio išsilavinimo prestižą, o kartu ir įgyvendinti savanorystės tradiciją ir atsakomybės principą plačiąja prasme. Didelę motyvaciją valdybai suteikia savanoriška mūsų studentų parama ir pagalba, kuri tikrai neįkainojama (tiesiogine šio žodžio reikšme); tai, ką daro mūsų studentai, kainuotų didelius pinigus. Kita vertus, ši veikla leidžia mūsų studentams atskleistų savo talentus ir gebėjimus, visiškai save realizuoti ir kartu tapti matomais kitiems. Motyvuotiems studentams, suprantantiems, kodėl jie padarė tokį pasirinkimą, sėkminga karjera yra realybė, o ne fantazijos. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus universitetas į savo strateginį planą nuo 2015 m. įtraukė savanorystės tradicijų skatinimą ir studentų įtraukimą į neakademines bendruomenės veiklas. Mes tai darome nuo 2007 m. ir tai yra mūsų sėkmės pagrindas. Noriu pabrėžti, kad valdybos nariai negauna jokio atlygio.

Jau ketvirtus metus sėkmingai gyvuoja Klasikų akademija, startavusi 2013 m. (organizatoriai Gendvilė Svirskaitė ir Vilius Bartninkas; jie skelbia akademijos renginius, parenka tematiką, tariasi su dėstytojais, registruoja moksleivius, paruošia pažymėjimus, nuolat kuruoja moksleivius ir kt.). Šiemet jau Ketvirtojoje akademijoje dalyvauti pageidavo 65 moksleiviai (2015 – 54; 2014 m. – 36 , 2013 – 18). Dėkojame visiems studentams ir dėstytojams, skaičiusiems paskaitas akademijoje.

Beje, Gendvilė ir Vilius parašė ir pateikė asociacijos projektą Lietuvos kultūros tarybai, susijusį su Klasikų akademijos veiklos plėtra. Siekiama įtraukti moksleivius iš kitų Lietuvos miestų ir rajonų (kiekvienais metais užsiregistruoja mokiniai iš aplinkinių miestų: Kauno, Trakų, Elektrėnų, šiemet ir iš Šiaulių bei Druskininkų). Neturint finansavimo neįmanoma pritraukti moksleivių iš kitų rajonų, nors poreikis akivaizdus. Praėjusiais metais teiktas projektas vasaros stovyklai organizuoti negavo finansavimo.

Šiais metais tęsėme kitus klasikinių studijų ir humanitarinio išsilavinimo populiarinimo formatus – dalyvavome radijo bei televizijos laidose, pasisakėme kitose žiniasklaidos priemonėse.

Nauja veikla:

Šiais metais buvome paskatinti surengti viešuosius debatus, – naują renginių formatą. Į asociaciją kreipėsi Vagos leidyklos knygynų tinklas ir pakvietė surengti šį renginį, kuris buvo iš dalies remiamas Vagos knygyno – suteiktos patalpos, vykdyta renginio reklama, surengta tiesioginė debatų transliacija – pirmoji mūsų tiesioginė transliacija. Debatai surinko jau kitą auditoriją, transliacija susilaukė daug peržiūrų. Didžiausias indėlis šiame projekte – Tomo, tačiau jis nebūtų įvykęs be diskusijos dalyvių – Naglio Kardelio, Lauryno Peluričio ir moderatoriaus Vytauto Ališausko. Jeigu būtų poreikis, šį formatą galima būtų tęsti. Beje, Vaga, galima sakyti, vykdo klasikų asociacijos įvaizdžio reklamą – knygynas Gedimino prospekte pasipuošė plakatais pagal Klasikų asociacijos dizainą su klasikos reklama.

Šiais metais pradėjo veikti atnaujinta Klasikų asociacijos el. svetainė – Karolio, Gendvilės ir Tomo pastangomis, įdiegtas naujas dizainas. Tomas sukūrė dizainą, kurį galima vadinti klasikiniu ta prasme, kad jis vieningas ir klasikų asociacijos facebook‘o paskyrai, ir svetainei. Kalbant apie facebook‘o paskyrą, jos sekėjų skaičius pasiekė 2619 (39 nauji paspaudimai patinka šią savaitę), ir per pastaruosius mėnesius padidėjo beveik 10 procentų. Kadangi neturime reklamos, sekėjų skaičių auginome savo turiniu. Kaip teigia Tomas, kai kam tai galbūt pasirodys neįspūdinga, bet turint galvoje, kad viską darome patys ir laisvu laiku – tai puiku. Per pastaruosius mėnesius mūsų turinys susilaukė virš 8,4 tūkst. paspaudimų „patinka“, o turinys pasiekė maždaug 29 proc. didesnę auditoriją. Tomo kuriamos ir #prapuskgalvaklasika informacinės kortelės pagal „Klasikų asociacijos“ dizainą. Pavasarį buvo pradėtas ir iki vėlyvo rudens vykdytas projektėlis „Klasika rauna stogą“, suvienijęs ne tik įvairių kartų Klasikinės filologijos alumnus, bet ir kitų specialybių studentus ir net moksleivius – Klasikų akademijos narius, kurio esmė – klasikinių studijų vertės sklaida visuomenėje. Projektą vykdė Gendvilė ir Tomas, dalyvavo 28 žmonės. Jų pasisakymai sulaukė daugybės paspaudimų facebook‘e ir labai praplėtė mūsų sekėjų auditoriją. Juk, kaip bebūtų, klasikų nėra du su puse tūkstančio. Projektas bus vykdomas ir ateityje, sulaukus naujų istorijų, tad visi norintys gali kreiptis į Gendvilę ir Tomą su savo tekstais apie tai, kaip klasika nurovė stogą.

Bendradarbiavimas su Europos klasikų asociacijomis – Euroclassica

Klasikų asociacijos pirmininkė Nijolė Juchnevičienė ir valdybos narė Audronė Kučinskienė dalyvavo 2016 metų Euroclassica kongrese Atėnuose (rugpjūčio 22–25 d.), kuriame buvo paminėtas Euroclassica 25 metų jubiliejus.

Kadangi šiais metais Lietuvos mokslo tarybos konkursas asociacijų veiklai paremti nebuvo skelbiamas, dalį kelionės išlaidų turėjome padengti iš savų lėšų, „užsidirbtų“ už olimpiados organizavimą.

Šiais metais jau trečią kartą organizavome Europos komisijos remiamą, Euroclassica rengiamą europinį lotynų kalbos bei Antikos kultūros žinių konkursą – ELEX-Vestibulum. Šiemet jame dalyvavo trys mokyklos, 22 moksleiviai, pelnyta 12 medalių (2014 m. dalyvavo 4 Lietuvos mokyklos, skirtas 21 apdovanojimas. 2015 – 5 mokyklos, 4 apdovanojimai).

Euroclassica lobizmo dėka Europos komisija 2018 metus paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Todėl Euroclassica rekomenduoja visoms nacionalinėms asociacijoms rengti viešas paskaitas, moksleivių bei studentų žinių konkursus, konferencijas, statyti spektaklius, prašant finansinės paramos iš savo šalių vyriausybių. Bet mes jau seniai šitą darome be jokios paramos, galėsime pratęsti.

2017 m. kovo 27 d. visoje Europoje skelbiamas Lotynų ir graikų kalbos festivalis – vieši Homero Odisėjos teksto skaitymai. Jau daug šalių ir miestų prisijungė prie šio tinklo, Lietuvos Klasikų asociacija ketina organizuoti šį renginį ir Lietuvoje.

Yra ir liūdnų žinių: šiais metais staiga mirė buvęs Euroclassica prezidentas, pagrindinis lobistas Europos komisijoje, ELEX ir EGEX organizatorius Alfredas Reitermayeris. Kažkam iš Euroclassica valdybos reikės perimti tolesnį šio konkurso organizavimą ir bendradarbiavimą su Europos komisija.

Trumpai apie finansus:

Šiais metais asociacijoms nebuvo skiriama Lietuvos mokslo tarybos parama. Todėl turėjome iš savo lėšų sumokėti Euroclassica nario mokestį – 150 EUR, taip pat iš dalies paremti dalyvavimo Euroclassica konferencijoje išlaidas.

Esame paramos gavėjai: 2016 m. gavome 2% paramą asociacijos veiklai, iš viso 318, 72 EUR (praėjusiais metais – 393, 86 EUR). Iš metinio nario mokesčio surinkome 335 EUR (turint galvoje, kad turime apie 100 narių, akivaizdu, kad moka tik trečdalis). Norėčiau pritarimo leisti peržiūrėti narių sąrašą.

Ir šiais metais buvome rėmėjai (parėmėme Colloquium Balticum XV Vilnense tarptautinės konferencijos organizavimą, studentų renginius) ir taip pat darbdaviai: Džiugu, kad ateina įplaukos už parduotas knygas – apie 494 EUR.

Ateičiai

Norėtume, kad aktyvūs asociacijos nariai gautų labiau apčiuopiamą naudą: jeigu mums pavyktų padidinti įplaukas ir surasti naujų rėmėjų, galima būtų paremti studentų dalyvavimą vasaros stovyklose užsienyje, studentų pažintines keliones, įsteigti tikslinę stipendiją, apie kurią vis svajojame, bet kurios niekaip nepavyksta realizuoti.

Jeigu turėtume daugiau lėšų, galbūt mums pavyktų pasikviesti kokį nors pasaulinio arba bent europinio lygio pranešėją. Ir, be abejo, mums labai rūpi Klasikinės gimnazijos sėkmė, moksleivių skatinimas.

Kita problema, su kuria susiduriame – klasikinės filologijos bibliotekos skurdumas. Nekalbant jau apie užsienio leidinius, net neturime visų išleistų lietuviškų vertimų. Šią veiklą pasisiūlė kuruoti mūsų studentas Markas Aurelijus, bet tam reikia ir pinigų. Jeigu mums pavyktų išplėsti bibliotekos fondus, ja galėtų produktyviau naudotis galėtų naudotis ne tik studentai ir dėstytojai, bet ir kiti asociacijos nariai.