Colloquium Balticum XII Marburgense – žinios, patirtis ir galimybės

Colloquium Balticum – kasmetinė konferencija, sukviečianti klasikinių studijų ir neolotynistikos specialistus bei studentus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir kt. šalių. Idėja sujungti Baltijos šalių universitetus gimė 1999 – 2000 metais Lundo ir Greifsvaldo universitetuose. Be nuolatinių projekto dalyvių – Vilniaus, Tartu, Rygos, Lundo ir Marburgo universitetų – pastaraisiais metais į Colloquium Balticum įsitraukia vis nauji: Lodzės, Berlyno, Sankt Peterburgo, Poznanės, Helsinkio. Konferencijos apima tiek klasikinės filologijos tyrimus, tiek jos recepciją ir istoriją Baltijos šalyse. Colloquium Balticum suteikia unikalią galimybę ir studentams, jie gali tiek skaityti pranešimus, tiek dalyvauti kaip klausytojai ir mokytis iš vyresniųjų kolegų. Skirtingai nei kitose konferencijose (kurios yra skirtos arba vien tik studentams, arba vien tik dėstytojams), čia studentas nėra išskiriamas ir gali pristatyti savo nagrinėjamą temą kartu su kitais pranešėjais. Šiemet Colloquium Balticum XII Marburgense dalyviai buvo pakviesti ne tik pasiklausyti kitų šalių atstovų pranešimų, bet ir pasivaikščioti jaukiomis brolių Grimų miesto gatvėmis. Lapkričio 7–9 d. vykusią konferenciją organizavo 1527 m. įkurtas Marburgo Filipo universitetas.

Į Marburgą vyko nemaža dalis Vilniaus universiteto klasikų: Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė skaitė pranešimą apie klasikinės filologijos padėtį Lietuvoje ankstyvuoju sovietmečio laikotarpiu, doktorantas Antanas Keturakis dalinosi lingvistinėmis idėjomis apie apibrėžtumo kategoriją ir jos raišką įvairiose kalbose nuo senovės graikų ir lotynų iki dabartinių kalbų. Magistrantas Alius Jaskeliavičius pristatydamas Klasikinės filologijos katedros vykdomą projektą „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“, aptarė antikinių vardų transkripcijos lietuvių kalboje problemą bei kaip ji buvo sprendžiama įvairiais mūsų raštijos tarpsniais. Pastarasis pranešimas sukėlė ypač gyvas diskusijas, nes vardų adaptavimo problema aktuali ir mūsų kaimynams latviams, estams. Taip pat į konferenciją vyko Klasikinės filologijos katedros vedėja doc. dr. A. Kučinskienė, šeši klasikinės filologijos bakalaurai, du magistrai bei Klasikinės filologijos katedros absolventė, tęsianti magistro studijas Leideno universitete, Olandijoje.

Dažniausiai dėl laiko stokos diskusijos tęsdavosi ir pertraukų metu. Laisvu laiku dalyviams buvo rengiamos ekskursijos. Konferencijai įpusėjus, penktadienio popietę buvo galima susipažinti su kasdieniu miesto gyvenimas, o vėlai vakare vyko kur kas mistiškesnė ekskursija „Naktinis sargas“. Pamiršus dienos šurmulį, buvo klaidžiojama siauromis senamiesčio gatvelėmis, pasakojamos legendos, kurios privertė nusikelti keliais šimtais metų atgal.
Kasmet vykstanti konferencija yra puiki proga sutikti jau matytus veidus, kurie dalyvavo Colloquium Balticum X Vilnensis ir 2012 metų Euroclassica konferencijoje, Vilniuje. Pavyzdžiui, puikiai pažįstama yra Latvijos universiteto profesorė Ilze Rumniece, viešėjusi Vilniaus universitete ir skaičiusi paskaitas klasikinės filologijos studentams. Taip pat neįmanoma pamiršti Marburgo universiteto dėstytojo dr. Boris Dunsch, kuris pavergia visų dėmesį puikia retorika, begaline aistra pristatomai temai bei tobula laiko nuojauta.

Taigi, Colloquium Balticum konferencija yra ne tik puiki proga studentams susipažinti su kitų šalių mokslininkais, užmegzti naujas pažintis, bendradarbiauti, bet ir pajusti mokslinės konferencijos dvasią, įgyti patirties, pasimokyti, kaip reikia pateikti pranešimą. Per tris dienas, išklausius apie trisdešimt pranešimų, skirtingų tiek temos, tiek pateikimo požiūriu, supranti, kaip svarbu yra sudominti klausytoją, gebėti sklandžiai reikšti mintis, tilpti į paskirtą laiką. Taip pat patobulinti užsienio kalbos žinias, kadangi šioje konferencijoje pranešimus galima skaityti anglų arba vokiečių kalba. Manau, daugumai studentų po tokio pobūdžio konferencijų paaiškėja ir tai, kaip reikia rašyti kursinius darbus, kurių struktūra ir turinys dažnam pradedančiajam yra mįslė. Tad belieka tikėtis, kad kitais metais Rygoje išgirsime dar daugiau įdomių Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studentų pranešimų.

Gendvilė Svirskaitė