Klasikų akademija: jau ketvirti metai ir dar daugiau dalyvių

Rugpjūčio pabaigoje prasidėjo ketvirta Klasikų akademija. Šiemet akademija sulaukė kaip niekad daug moksleivių dėmesio: užsiregistravo 63 mokiniai. Palyginti su ankstesniais metais, pirma Klasikų akademija sulaukė 29 mokinių, iš kurių akademiją sėkmingai baigė 7, antrus metus užsiregistravo 36, o trečius – 46 mokiniai.

klasikuakademijaKiekvienais metais susidomėjimas akademija auga ne tik tarp Vilniaus moksleivių, bet ir kitų miestų: Kauno, Elektrėnų, netgi Šiaulių ir Druskininkų. Klasikų akademija pakviečia mokinius į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą penktadienio vakarais pasijausti tikrais studentais.

Kiekvienais metais Klasikų akademija orientuojasi į siekį užpildyti mokykloje patiriamą Antikos žinių stoką. Kiekvienas susitikimas susideda iš dviejų dalių – paskaitos ir seminaro, o visas akademijos semestras skirstomas į keturias grupes: filosofija ir politinė mintis, istorija, menas ir LDK lotyniškoji raštija. Kiekviena paskaita plačiąja prasme susijusi su seminaro medžiaga ir skaitomais tekstais, mokiniai supažindinami su kultūriniu, istoriniu kontekstu.

Akademija skirta 10–12 klasių mokiniams, taigi kai kurie moksleiviai lanko akademiją dvejus ar trejus metus iš eilės. Pasak Vilniaus jėzuitų gimnazijos abituriento, lankančio akademiją trečius metus, Simono Baliukonio, „pažintis su klasika visų pirma yra pažintis su fundamentaliais dalykais. Gilinimasis į žmogų, pasaulį, Dievą. […] Gali skirtis supratimas, kas yra žmogus, tačiau tai, ką Antika kalba apie žmogų, yra amžina. Gali skirtis kultūrinis kontekstas, tačiau niekada nesiskirs klasikinės dorybės, net jei jos ir kitaip įgyvendinamos skirtingais laikmečiais. […] Nepakartojama, kai skaitydamas Platoną ar Aristotelį jautiesi, tarsi tekstas būtų rašytas būtent tau, žavinga, kai girdi, kaip lingvistikos dėka tau aiškinamos prasmės ir esmės.“ Kita pirmos akademijos moksleivė Justė Razbadauskytė, dabar studijuojanti Vilniaus universitete Žurnalistikos institute, teigė: „Nebūčiau pagalvojusi, kad klasika gali būti tokia moderni, o Platonas – ypatingas plunksnos ir žodžio meistras, gebėjęs kalbėti ne tik patraukliai (ironija jam tiko ne ką mažiau nei barzda), bet ir teisingai. Kaip tai reta tarp šių dienų valstybės veikėjų. Skaitėme ir nagrinėjome Platono veikalą „Valstybė“ ir kiekvienas iš mūsų, akademijos mokinių, išmokome ne tik Viliaus pamokas, bet ir tai, kas kiekvienam iš mūsų buvo aktualu, nauja, net netikėta.“ Trečios akademijos dalyvis Lukas Gečiaskas grįžo ir į ketvirtą akademiją: „Klasikų akademija man buvo bene didžiausias šių metų (2015 m.) atradimas. Labiausiai sužavėjo visos akademijos koncepcija – supažindinti visiškai „žalius“ (arba nebūtinai) moksleivius, kuriems įdomus Antikos pasaulis, su filosofijos ištakomis, Europos pradžia, aplinkybėmis, civilizacija, iš kurios išaugome. Būti bendraminčių apsuptyje, nesijausti kvailai iškritusiam iš konteksto dėl savo nuomonės ar klausimų, pajusti šiltą, paprastą ir nuoširdų bendravimą tarp visų akademijos narių buvo turbūt didžiausias džiaugsmas. […] Mus įkvėpė idėjai ištikimi, labai pareigingi ir (svarbiausia) žinantys, ką daro, Klasikų akademijos organizatoriai Vilius Bartninkas ir Gendvilė Svirskaitė.“

Klasikų akademija ir toliau siekia tobulėti, ieškoti netradicinių sprendimų Antiką pristatyti patraukliai ir moderniai.