Klasikų akademijoje – tai, ko nebeliko mokyklų programose

Rugpjūčio 18 d. Klasikų asociacija kartu su Filologijos fakultetu jau penktą kartą 10–12 klasių mokinius pakvies į dviejų savaičių trukmės Klasikų akademiją. Joje mokiniai iš skirtingų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Mažeikių mokyklų 10 dienų pasiners į intensyvų paskaitų ir seminarų kursą, skirtą Antikos literatūrai, kultūrai, filosofijai ir menui. Visas paskaitas ves Kembridžo ir Oksfordo universitetų absolventai kartu su Klasikinės filologijos katedros dėstytojais ir magistrantais.

Akademija, anksčiau vykdavusi vakarais beveik visą rudens semestrą, šiemet išbando naują formatą: mokiniai kviečiami dalyvauti dviejų savaičių intensyvioje programoje prieš pat rugsėjį.

„Klasikų akademiją pradėjome kaip vieną iš alternatyvų dabartinei švietimo sistemai. Kai mokyklose iš pamokų dingo beveik visa Antikos kultūra bei istorija ir Viduramžiai, supratome, jog turime mokiniams pasiūlyti alternatyvą – neformaliąsias studijas, kur jie galėtų įgauti šių žinių, kad geriau suprastų dabartinę istoriją ir politinius įvykius, kad pradėtų kritiškai mąstyti. Tai, kad jau penkti metai sulaukiame vis daugiau norinčių Akademijoje dalyvauti mokinių ir ne tik iš Vilniaus mokyklų, rodo, kad šis sprendimas buvo teisingas,“ – teigia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė ir Klasikų asociacijos pirmininkė Nijolė Juchnevičienė.

Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinys Benediktas Alekna, Akademijos veiklose dalyvavęs dvejus metus, sako, jog seminaruose nagrinėjamos temos aktualios ir šiandien, jos tiesiog spinduliuoja fundamentinę, klasikinę vertę. Per juos nuosekliai aptariami daugybė tekstuose iškylančių klausimų, kartu su dėstytojais ieškoma nevienareikšmių atsakymų. Baigus Klasikų akademijos kursą, kaip teigia Benediktas, galima daug ramiau (ir įdomiau!) keliauti po Europos ir JAV muziejus – aiškesnės tapo daugybės meno kūrinių mintys.

Kita Akademijos studentė Gabrielė Černiauskaitė sako, jog vienas iš dalykų, atvedusių ją į Klasikų akademiją buvo pasąmonėje tūnojusi mintis, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus turi mokėti lotynų kalbą arba bent išmanyti jos pagrindus.

„Deja, tuomet registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus jau buvo uždaryta, tačiau su manimi susisiekę organizatoriai prisaikdino stropiai lankyti paskaitas bei seminarus ir įtraukė į dalyvių sąrašą. Akivaizdu, kad nesuklydo, nes ši akademija mane atvedė į Klasikinės filologijos studijas“, – pasakojo G. Černiauskaitė.

Šių metų Akademijoje mokiniai klausys paskaitų ir seminarų apie Platono ir Šv. Augustino mintis bei veikalus, romėnų teisės subtilybes, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūros tradicijas, Graikijos istoriją, mitologiją, antikinį teatrą. Taip pat prisilies prie kitų autorių, kurie padarė milžinišką įtaką didžiajai daliai Vakarų pasaulio literatūros kūrinių parašytų nuo Viduramžių iki šių dienų.

Daugiau informacijos apie šių metų Klasikų akademiją – naujienos.vu.lt