Knygos klasiškai vasarai – Klasikų asociacija

Knygos klasiškai vasarai

Vasara yra puikus metas pasijausti tarsi būtume antikinėje Graikijoje ar Romoje. Užtenka prisėsti medžio pavėsyje ar tiesiog pievoje, galbūt įmerkti kojas į vyno raudonumo jūrą ir atsiversti vieną iš šių knygų, kurios pasakoja apie Antiką, ją interpretuoja ar perkuria. Štai Klasikų asociacijos knygų rekomendacijos šiai vasarai.

Yan Marchand „Sokratas – prezidentas!“ (Jonas ir Jokūbas, 2019; vertė Daina Habdankaitė) pradžiugins ne tik jauną skaitytoją. Tai knygelė apie populistą politiką oranžiniais plaukais. Primena Donaldą Trumpą? Galbūt to ir siekė autorius bei iliustratorius, norėję paprastai ir suprantamai perteikti Platono dialogo „Gorgijas“ idėjas. Knygelėje su autorinėmis iliustracijomis pasakojama kaip Sokratas, padedamas sofisto Gorgijo, bando tapti prezidentu, kad išspręstų įvairias visuomenės problemas. Tiks tiek norintiems pasidžiaugti antikine filosofija, tiek trokštantiems pagalvoti ar tiesiog pažiūrėti į linksmas iliustracijas.

André Alexis „Penkiolika šunų“ (Fifteen Dogs, 2015). Kanadiečių rašytojo kūrinys yra labai įdomus ir tuo pačiu labai keistas skirtingų elementų derinys. Čia ir Hermis su Apolonu, ir kalbantys šunys, ir antropologija. Du graikų dievai, sėdėdami Toronto bare susilažina, ar gali mąstantis žmogus būti laimingas. Hermis su Apolonu pamato veterinarijos kliniką ir ten buvusiems penkiolikai šunų suteikia žmogišką protą. Šunys nevisiškai supranta, kas darosi, jie pradeda kurti savo naują kalbą, apmąstyti pasaulį ir netgi kurti poeziją. Kai kuriems šunų gaujos nariams tokie pokyčiai visai nepatinka… Jei trumpai, ši knyga primena tarsi mistifikuotą literatūrinę populiariosios „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ adaptaciją.

Marguerite Yourcenar Adriano memuarai“ (Lege artis, 1996; vertė Vytautas Bikulčius) yra tikra klasika. Pirmąkart knyga buvo išleista 1951 m. ir nuo to laiko žavi skaitytojus. Nors tikrasis imperatorius Hadrijanas pats buvo užrašęs savo atsiminimus, tačiau jie neišliko. Belgijoje gimusi rašytoja Yourcenar nusprendė papasakoti Hadrijano gyvenimą vienu ilgu laišku būsimam paveldėtojui Markui Aurelijui. Hadrijanas prisimena savo karinę šlovę, meilę poezijai, muzikai, poezijai, aistrą jaunajam Antinojui. Kritikai teigia, kad Yourcenar knygos puslapiai kaip ir kito prancūzų klasiko Gustave Flaubert kūryba yra persmelkta nuolatinės melancholijos Antikai.

Mary Norris „Greek to Me: Adventures of the Comma Queen“ yra absoliuti šių metų naujiena ir New York Times bestseleris. The New Yorker žurnalo kalbos redaktorė Mary Norris save vadina kablelių karaliene (the Comma Queen) ir dievina viską, kas graikiška. Tai knyga apie rašytojos meilę žodžiams ir gramatikai, persipynusią su kelionėmis po alyvmedžių ir demokratijos šalį. Norris rašytojos talentas yra neabejotinas, o išradingumas kuriant istorijas – pavydėtinas. Vienoje pastraipoje ji mėgaujasi vyno taure, kitoje jau pasakoja, kaip atsirado graikų abėcėlė, arba kodėl Atėnė yra feminizmo simbolis.

Madeline Miller „Kirkė“ (Baltos lankos, 2019) yra savotiškas garsiosios „Achilo giesmės“ tęsinys. Jei pastaroji moderniai interpretavo Homero „Iliadą“, tai „Kirkė“ pasakoja apie deivę, užbūrusią Odisėją. Dievų namuose gimusi mergaitė turi keistų magiškų galių, kurios gąsdina net Dzeusą. Jis ištremia Kirkę į nuošalią salą, į kurią vis užsuka įvairūs mitologiniai herojai. Tai Minotauras, tai Daidalas su Ikaru, Medėja ir, žinoma, Odisėjas. Kirkė atsiduria labai sudėtingoje pozicijoje – jai reikia nuspręsti ir pasirinkti, ar ji priklauso dievų, ar mirtingų žmonių pasauliui.

Graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“ (Klasikų asociacija, 2018). Antologiją sudaro keturių graikų poetų eilės – Giorgo Seferio, Odisėjo Elyčio, abu pastarieji – Nobelio premijos laureatai, Janio Ritso ir Niko Gatso. Talentingi graikiški balsai lietuviškai buvo prakalbinti dar talentingesnių vertėjų: Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės bei Kristinos Svarevičiūtės, kuri ir sudarė šią rinktinę. Antikos mitai, motyvai ir formos tiesiog užsupa graikiškose poezijos bangose ir galvoje lieka vienintelė mintis – „noriu į Graikiją…“