Pastaraisiais metais vėl atgyja susidomėjimas Antika ir klasikinėmis kalbomis, antikinės civilizacijos kultūriniais ir intelektualiniais pasiekimais. Europoje populiarėja lotynų kalbos mokymasis; ji darosi paklausesnė už kai kurias naująsias kalbas. Tai jau pastebima ir Lietuvoje. Pastebimas visuomenės susidomėjimas ne tik Antikos istorija ir kultūra, taip pat atsigręžiama į Antikos kalbas ir pagaliau imama suvokti, kad yra tikrai nepagrįsta laikyti šių kalbų mokymąsi neracionaliu laiko ir dėmesio švaistymu. Tai rodo mokyklų susidomėjimas, – į katedrą kreipiasi ir mokyklų administracija, ieškodama mokytojo, kuriam, deja, negali pažadėti „aukso kalnų”; keista, bet vis dar atsiranda idealistų, sutinkančių dirbti už simbolinį mokestį, mat jie suvokia savo žinių vertę ir svarbą jomis dalintis. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad jau į mus kreipiasi ir patys mokiniai, prašydami suteikti jiems galimybę mokytis lotynų kalbos. Mūsų katedros studentai ir dėstytojai jau antrus metus kviečiami į vidurines mokyklas ir gimnazijas – per Europos kalbų dienas pristatyti Antikos kalbas.
Taigi Antikai Lietuvoje suteikiamas dar viena galimybė – galimybė susigrąžinti jos vertas pozicijas Lietuvos kultūrinėje erdvėje.
Prieš 40 metų – tarybinės santvarkos „Tamsiaisiais amžiais” – VU Klasikinės filologijos katedros pastangų dėka lotynų kalba kaip privalomas dalykas buvo įvesta humanitarinio profilio mokyklose (klasėse). Tada niekam nekilo klausimas, ar verta mokytis „mirusios” kalbos. Tai buvo asmenybės brandos požymis ir vienintelis būdas užmegzti betarpišką ryšį su Vakarų kultūros vertybėmis. Lotynų kalbos buvo mokomasi 3 metus (~200 valandų); katedros dėstytojai parašė originalų vadovėlį mokykloms, kuris kėlė visų sovietinių respublikų pavydą. Dar 2002 m. Lietuvoje buvo ~60 mokyklų, kuriose buvo mokomasi lotynų kalbos; dabar, 2007 m., tokių mokyklų skaičius sumažėjęs drastiškai; tikslaus nežino ir Švietimo ministerija.
Nuo 1984 m. Klasikinės filologijos katedra kartu su Švietimo ministerija kas dveji metai rengė respublikines moksleivių lotynų kalbos olimpiadas. Jų tradicija nutrūko 2001 m., nes nebeliko pakankamo skaičiaus mokyklų su dėstoma lotynų kalba. Iki 2000 m. nuolat buvo rengiami ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai. Dabar situacija mokyklose nežinoma net Švietimo ministerijai.
Taigi, gerbiamieji klasikai, nepraleiskime progos ir visi prisidėkime prie Antikinių kalbų ir Antikos civilizacijos atgimimo.
Rašykite savo mintis, teikite konkrečius pasiūlymus – tai mūsų visų bendras reikalas.
P.S. Situacija 2010 m. (po trejų metų): dėkojame visiems, buvo tikrai daug nuveikta skatinant klasikinės kultūros ir jos vertybių atgimimą. Paskutiniu metu Lietuvos mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis, jau antrus metus iš eilės vykta Antikos kultūros Olimpiados, 2011 m. po ilgos pertraukos pagaliau pavyks surengti lotynų kalbos Olimpiadą, nuo 2011 m. rudens Vilniaus Universitete atsiras nauja studijų programa – lietuvių ir lotynų kalbos mokytojas. Džiugu, kad net ~67 ℅ Asociacijos inicijuotoje apklausoje dalyvavusių moksleivių mano, kad Antikos pažinimas save išsilavinusiu laikančiam žmogui yra būtinas.