Saturnalijos senovės Romoje būdavo švenčiamos gruodžio 17 d. ir jų iškilmės išsitęsdavo nuo 3 iki 7 dienų, kupinų įvairiausių pramogų bei linksmybių. Ši šventė žymėjo žiemos sėją ir ateinančių naujų metų pradžią.
Kas tos saturnalijos?
Panašiai kaip ir atėniečių kronijos (sen. gr. Κρόνια), rengtos hekatombajono mėnesio 12 d. (t. y. vasaros viduryje), saturnalijos buvo glaudžiai susijusios su žemdirbyste ir buvo švenčiamos, pamirštant visas įprastas taisykles. Atėniečiai ir kiti Jonijos gyventojai, švęsdami kronijas, rengdavo puotas ir piknikus, šeimininkai patarnaudavo savo vergams, visi kartu žaisdavo įvairius žaidimus ir pamiršdavo kasdienius įsipareigojimus bei rūpesčius.
Romėnai saturnalijų metu taip pat pamiršdavo įprastus socialinius vaidmenis. Romėnai išsirinkdavo šventės vadovą – saturnalicius princeps, – gatves užplūsdavo persirengėliai, vergai trumpam tapdavo šeimininkais, o paskutinėmis festivalio dienomis romėnai keisdavosi dovanomis.
Kaip romėnai švęsdavo?
Per saturnalijų šventę viskas Romoje sustodavo. Užsidarydavo netgi teismai ir mokyklos. Gyventojai šventę pradėdavo namus puošdami vainikais ir įvairiais žalumynais, o įprastas togas pakeisdavo kuo spalvingesni rūbai.
Net ir vergai būdavo atleidžiami nuo jiems įprastų pareigų ir kartu su kitais dalyvaudavo šventėje. Kai kuriuose šaltiniuose aptinkama netgi aprašymų, kad vergai prie stalo sėdėdavo šeimininkų vietoje, o pastarieji jiems patarnaudavo.
Visose Romos vietose būdavo dainuojama, grojama, lošiama, puotaujama ir keičiamasi dovanomis. Įprastai romėnai vieni kitiems dovanodavo įvairių formų žvakes (lot. cerei), simbolizavusias po žiemos lygiadienio grįžtančią šviesą. Paskutinę festivalio dieną, vadintą sigillaria, draugams ir artimiesiems būdavo dovanojamos molinės figūrėlės.
Religiniai šventės aspektai
Pagrindinė saturnalijų vieta Romoje buvo Saturno šventykla, stovėjusi Romos forume, Kapitolijaus papėdėje. Pirmąją šventės dieną žynys paaukodavo paršelį ir paleisdavo dievą švęsti kartu. Saturno statulos kojos šioje šventykloje įprastai būdavo surištos vilnos juostomis, kurias žynys per saturnalijas nuimdavo.
Beveik kiekvieni namai išsirinkdavo savo šventės valdovą, dar vadintą niekšybių valdovu, kuris saturnalijų metu turėjo krėsti įvairias išdaigas, įžeidinėti svečius, vaikytis moteris ir merginas. Įprastai tai būdavo kas nors iš vergų ir tai turėjo reikšti, kad saturnalijų metu Romą užvaldo chaosas ir betvarkė, turėjusi nuvyti visas blogąsias dvasias.