Antikinė literatūra nedingo, žlugus Vakarų Romos imperijai. Siužetai ir Antikos mitų veikėjai per amžius vis būdavo prikeliami naujam gyvenimui grožinės literatūros puslapiuose. Ne išimtis ir modernių autorių kūryba, tad Klasikų asociacijos nariai sudarė trumpą sąrašą grožinės literatūros, įkvėptos Antikos. Šias knygas rekomenduojame kiekvienam mėgstančiam ne tik Antiką ir istoriją. P. S. knygos pateikiamos atsitiktine eilės tvarka.
1. Margaret Atwood – garsi kanadiečių rašytoja novelistė, poetė. Šį vardą visas pasaulis pradėjo linksniuoti, kai pasirodė jos knygos įkvėptas serialas „Tarnaitės pasakojimas“ (The Handmaid’s Tale). Pastaroji novelė tikrai nėra vienintelis šios autorės plunksnos darbas. Penelopiada (lietuviškai – Alma littera, 2008) Odisėjo mitą perpasakoja naujai. Atwood pateikia Penelopės pasakojamą istorijos pusę, „nutylėtą“ Homero epe.
2. Zachary Mason „The Lost Books of the Odyssey“ primena Jorge Luis Borges ar Italo Calvino įkvėptą pasakojimą, kuriame Odisėjas tampa beveik šiuolaikiniu žmogumi, atsidūrusiu antikiniame epe. Trumpuose pasakojimuose autorius perkuria Odisėjo mitą ir jo reikšmes. Knyga pirmąkart išleista 2007 m., perleista – 2010 m. Lietuviško vertimo nėra.
3. Lindsey Davis „The Silver Pigs“ yra gan neįprasta knyga. Britų autorė meistriškai sujungia istoriją, kultūrą ir itin britišką detektyvų gyvenimą (kas jau kas, bet britai yra tiesiog detektyvinių istorijų kūrimo meistrai). Markas Didijus Falkonas (Sakalas) skaitytoją vedžioja po siauras pirmo amžiaus po Kristaus Romos gatveles ir užkampius, kur jam tenka tirti keisčiausius nusikaltimus ir milijoniniame mieste ieškoti tikrojo nusikaltėlio. Romėnų detektyvas tapo toks populiarus, kad autorė jam paskyrė 20 serijos knygų.
4. Robert Harris Cicerono trilogiją sudaro „Imperium“ (2006 m.), „Lustrum“ (2009 m.) ir „Dictator“ (2015 m.). Jose autorius meistriškai nagrinėja galios ir žiaurumo santykį paskutinėmis Respublikos gyvavimo dienomis, regimą žymiojo oratoriaus Cicerono akimis. Ši serija taip sužavėjo skaitytojus, kad nepraėjus net keleriems metams po paskutiniosios dalies išleidimo, Londono Gielgud (West End) teatre buvo pastatyta šių knygų inscenizacija.
5. Madeline Miller „Achilo giesmė“ (The Song of Achilles), nors tai buvo šios rašytojos debiutas, iškart po išleidimo 2012 m. sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir keleto svarbių apdovanojimų. Lietuviškai ši kvapą gniaužianti istorija apie meilę, karą, dievus ir karalius buvo išleista beveik iškart – 2013 m. (Tyto alba). Autorė pasakoja Achilo ir Patroklo istoriją, kuri tampa savotiška epinio Homero herojaus ir šekspyriškos aistros bei dramos jungtimi. Autorė, turinti Klasikinės filologijos bakalauro ir magistro laipsnius (Brown University, JAV), meistriškai valdo akademines žinias apie Homero „Iliadą“ ir tuo pačiu metu kuria savą mitinių charakterių interpretaciją.
6. Donna Tartt „Slapta istorija“ (The Secret History; Alma littera, 1998) yra knyga, kupina visko – žmogžudystė, paslaptis, meilė Senovės Graikijai ir grožiui. 1992 m. išleista debiutinė Tartt knyga per vos savaitę tapo JAV bestseleriu. Knyga yra tam tikras detektyvo ir psichologinio romano derinys, kurį kai kurie kritikai vadina Dostojevksio „Nusikaltimas ir bausmė“ ir Euripido „Bakchantės“ mišiniu.
7. Tomo Vaisetos psichologinis romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016) Klasikų asociacijos narių nuomone nė kiek nenusileidžia aukščiau paminėtoms angliškoms knygoms. Pats autorius teigia, kad savo kūrinyje norėjo užfiksuoti karo nuojautą, tačiau jam pavyko tikrai daugiau. Istorikas ir rašytojas T. Vaiseta kuriamame pasakojime, galime sakyti, nagrinėja Orfėjo mito ir jo recepcijos istoriją per praėjusius du tūkstančius metų. Taip, tai moderni interpretacija, tačiau su stipriu akademiniu užtaisu, parodančiu autoriaus talentą perprasti graikiškų mitų daugiasluoksniškumą ir jį perkelti į XXI amžių.