VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija kviečia į Leideno universiteto mokslininkės, Antikos filosofijos tyrinėtojos dr. Aistės Čelkytės paskaitas. Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją Stoikų grožio teorija (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu mokslininkė taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.
Dr. Čelkytė savo disertaciją tema Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos apgynė 2015 m. Sent Andruso universitete, vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip Apeiron ir The Classical Quarterly.
Stoikai apie meno paskirtį
Neseniai išleistoje knygoje Stoikų grožio teorija, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.
- Gegužės 4 d. (trečiadienis) 17.00 val. K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas
Brusono ‘Oikonomikos’ ir antikinė ekonomikos filosofija
Brusono Oikonomikos – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant oikonomia kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.
- Gegužės 5 d. (ketvirtadienis) 17.00 val. K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas