Egipto piramidės pagal Antikos istorikus

Arnoldas Kazimierėnas

Tikriausiai visi žinome 7 senovės pasaulio stebuklus, tačiau ar susimastėte, kiek laiko juos visus buvo galima aplankyti? Arba kas atsitiko po to, kai jie sugriuvo ar buvo sunaikinti? Į antikinį pasaulio stebuklų septintuką ne visada buvo įtraukiami tie patys objektai. Pavyzdžiui, Diodoras Sicilietis (I a. pr. Kr.) į sąrašą įtraukė Semiramidės obeliską Babilone, o poetas Antipatras iš Sidono (II a. pr. Kr.) vietoje Aleksandrijos švyturio prie sąrašo pridėjo Babilono sienas. Vis dėlto, pagal nusistovėjusią tradiciją turime tokį sąrašą: Egipto piramidės, kabantieji Babilono sodai, Artemidės šventykla Efese, Dzeuso statula Olimpijoje, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas ir Aleksandrijos švyturys.

Šeši iš šių pasaulio stebuklų buvo pastatyti prie jūros ir nesunkiai pasiekiami laivu. Kiek toliau buvo tik Babilono sodai, tačiau Antikoje ten vedė daugybė judrių prekybos kelių. Smalsus III a. keleivis tikrai galėjo aplankyti visus stebuklus per keletą mėnesių, tačiau visi septyni pasaulio stebuklai vienu metu stovėjo mažiau nei 60 metų. Vėliausiai iš stebuklų pastatytas Rodo kolosas (apie 280 m. pr. Kr), kartu buvo ir tas, kuris pirmasis ir sugriuvo (apie 225 pr. Kr.).

Straipsnių serijoje dar kartą pažiūrėsime, ką apie pasaulio stebuklus rašė Antikos autoriai, kokį įspūdį šie jiems paliko, be to trumpai apžvelgsime monumentų likimą ir kas su jais nutiko po to, kai jie nebeteko savo pirmykštės paskirties. Tad pradėkime nuo seniausio iš pasaulio stebuklų – Egipto piramidžių.

EGIPTO PIRAMIDĖS STOVI APIE 4580 METŲ

Egipto piramidės yra seniausias pasaulio stebuklas ir, paradoksalu, vienintelės sėkmingai tebestovi. Žinoma, dažniausiai kalbama apie didžiausią iš jų – ketvirtosios Egipto faraonų dinastijos atstovo Cheopso (Chufu) piramidę. Pastatyta apie 2560 m. pr. Kr. ji iki 1889 m., kai buvo pastatytas Eifelio bokštas, buvo aukščiausias pasaulio pastatas (apie 147 m.). Piramidės statybai buvo panaudota apie 2 300 000 klinties luitų, iškirstų ir aptašytų akmens kirtyklose kitapus Nilo. Šie luitai buvo užvelkami į viršų šalia piramidės pastatytomis rampomis.

Manoma, kad pirmosios laiptuotosios Džoserio piramidės architektas buvo viziris Imhotepas (XXVII amžius pr. Kr.). Anksčiau faraonai laidoti mastabose, stačiakampiuose statiniuose iš nedegtų ar degtų plytų. Tokią buvo pasistatęs ir faraonas Džoseris, tačiau Imhotepas jam pastatydino didingesnę kapavietę – pirmąją piramidę, kuri atrodė kaip šešios viena ant kitos sukrautos mastabos. Jis taip pat pirmą kartą aplink laidojimo vietą sukūrė ir šventovės kompleksą su kitais pastatais. Po mirties, kadangi buvo ir rašytojas, Imhotepas tapo sudievintu rašytojų globėju. Memfyje jam buvo pastatydinta šventykla. Po kelių tūkstantmečių graikai ir romėnai Imhotepą laikė medicinos dievu.

Herodoto pasakojimai apie piramides

Didžiosios Cheopso piramidės architektu laikomas viziris Hemiunas. Herodotas II-ojoje Istorijos knygoje nurodo, kad piramidė buvo statoma apie 20 metų, vienu metu prie jos dirbo šimtas tūkstančių darbininkų, kurie keisdavosi kas tris mėnesius. Jis taip pat pasakoja, jog piramidę juosė vandens kanalas, atvestas nuo Nilo. Herodotas teigia, kad pradėjęs valdyti faraonas Cheopsas pradėjo savivaliauti, uždarinėjo šventyklas ir draudė aukoti aukas, o piramidės buvo pastatytos faraonui įsakius „visiems egiptiečiams dirbti tik jo labui“. Tačiau dabar manoma, kad statyti piramidę egiptiečiams buvo garbė, nes jie statė kapą savo faraonui-dievui. Štai piramidės architektas dėl tokio nepaprasto statinio buvo palaidotas netoli piramidės, prie faraono kapo.

Kitame Herodoto pasakojime Cheopsas vaizduojamas kaip niekšas, kuris dėl lėšų piramidės statybai savo dukterį pardavė į viešnamį. Čia pat istorikas teigia, kad vidurinioji iš mažesniųjų piramidžių, stovinčių prie Cheopso piramidės, yra jo dukters. Iš kiekvieno savo kliento ji gaudavo po vieną akmens bloką, iš kurių ir pasistačiusi piramidę.

Diodoras Sicilietis nesutiko su Herodotu

Nors Diodoras Sicilietis Herodoto pasakojimus apie Egiptą vadino žavingomis pasakėlėmis ir mitiniais padavimais, tačiau ir jis manė, kad piramidės pastatytos vergiškai išnaudojant žmones. Diodoras manė, kad iš tiktųjų nei Cheopso, nei po jo valdžiusio brolio Chefreno kūnai nebuvo palaidoti piramidėse, bet kitose slaptose vietose, nes bijota, jog statyboms išnaudoti žmonės gali keršyti ir išniekinti faraonų mumijas.

Diodoras nurodo tokią pat statybų trukmę kaip ir Herodotas, tačiau kai kurios detalės skiriasi: pateikiamas 360 000 statytojų skaičių, Diodoras taip pat nurodo, kad statyboms buvo naudojamos rampos, o ne specialūs Herodoto minimi kėlimo įrenginiai.

Plinijus Vyresnysis piramides laikė bereikalinga tuštybe

Graikų geografas ir istorikas Strabonas, lankęsis Egipte apie 25 m. pr. Kr., pasakoja, kad vienoje piramidės pusėje, tam tikrame aukštyje, buvo įtaisytas judinamas akmuo, kuris veikė tarsi durys, leidžiančios patekti į piramidės vidų. Tačiau šis įėjimas tikriausiai nebuvo aiškiai žinomas. IX a. arabų kalifas Al-Mamūnas, labai mėgęs mokslą ir paslaptis, norėjo piramidėje atrasti su magija susijusių raštų ar magijos reikmenų, tačiau nežinodamas, kur yra įėjimas, įsakė pramušti angą šiaurinės sienos viduryje, nes kitose piramidėse įėjimai būdavo aptinkami būtent ten. Visgi tikrasis įėjimas buvo šiek tiek aukščiau. Arabai, darydami naują kelią, galiausiai pasiekė ir tikrąjį įėjimo tunelį.

Plinijus Vyresnysis manė, kad piramidė galėjo būti statoma norit įdarbinti žemesniąją egiptiečių klasę arba norint apsaugoti faraono turtus nuo jų patekimo į priešų ar konkurentų rankas. Tačiau bendrai Plinijus piramides vertino kaip tuštybę ir bereikalingą turtų švaistymą. Jis taip pat mini kitas neužbaigtas piramides, tąsias, kurios anot jo, tarnauja tarsi savotiški švyturiai ar orientyrai keliaujantiems.

Juozapo svirnai ir piramidžių apleidimas

Anot biblinių pasakojimų, Juozapas, brolių parduotas į vergiją Egipte, išaiškino pranašišką faraono sapną apie ateinančius septerius gausaus derliaus ir po to seksiančius septerius bado metus. Faraonas paskyrė Juozapą valdyti ir kaupti grūdų atsargas, todėl vėlyvojoje Antikoje piramidės imtos laikyti „Juozapo svirnais“.

Nors piramidės tebestovi, tačiau ir jos yra nukentėjusios. Originaliai Didžioji piramidė buvo padengta balto poliruoto kalkakmenio blokais, kurie, po 1303 metais įvykusio žemės drebėjimo, buvo panaudoti šalia esančio Kairo miesto namų statyboms. Dalis šių blokų XIX a. panaudoti Muhamedo Ali mečetės Kaire statybai. Minėtas arabų prakirstas kelias, vadinamas „plėšikų tunelių“ šiandien yra naudojamas turistų. Dėl nutrupėjusios ir nudilusios viršūnės, Didžiosios piramidės aukštis yra sumažėjęs beveik 10 metrų.