Pasaulinę graikų kalbos dieną, vasario 9-ąją, prasideda graikų literatūros metai. Graikijos literatūrai šiemet dėmesys skiriamas neatsitiktinai: Graikija mini 200-ąsias nepriklausomybės metines, o Lietuvoje prieš 100 metų buvo išleista Homero „Odisėja“, kurią iš senosios graikų kalbos išvertė Jeronimas Ralys.
Graikų literatūros metų programa bus skirta aktualiems vertimo ir vertėjų ugdymo klausimams: planuojama rengti seminarus jauniesiems vertėjams iš senosios ir naujosios graikų kalbų, pristatyti skirtingų epochų graikų literatūros kūrinius. Siekiama atkreipti dėmesį į reikšmingų Antikos veikalų, pamatinių Vakarų kultūros tekstų, vertimo ir leidybos poreikį Lietuvoje, tad prie Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos renginių prisideda Klasikų asociacija, o VU Klasikinės filologijos katedra lapkritį organizuoja tarptautinę konferenciją „Vyrą pagarbinki, Mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje“.
Lietuvos skaitytojai šiemet galės susipažinti su naujais graikų poezijos ir apsakymų vertimais, kurie bus publikuojami kultūrinėje spaudoje ir specialiame LLVS internetinio almanacho „Hieronymus“ numeryje. Minint 110-ąsias iškilaus antikinės literatūros ir Šventojo Rašto vertėjo Antano Dambrausko gimimo metines, „Krantų“ žurnalas spausdins pluoštą jo laiškų.
Pastaraisiais metais aktyviau mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Graikijos poetų, graikai dažnai tampa svečiais mūsų festivaliuose, lietuvių poetai kviečiami į Atėnų poezijos festivalį, periodikoje ir almanachuose pasirodo vis daugiau šiuolaikinės graikų poezijos vertimų. Tačiau užsienio poezijos knyga – retas paukštis, todėl itin džiugu, kad 2018 m. Klasikų asociacija išleido rinktinę „Dovana sidabro eilėraštis“ (vert. Elžbieta Banytė, Diana Bučiūtė, Rūta Burbaitė, Kristina Svarevičiūtė), kur, be kita ko, pirmąkart plačiau pristatyti Nobelio premijos laureatai Jorgas Seferis ir Odisėjas Elitis.
Pirma knyga, versta iš naujosios graikų kalbos, Stračio Mirivilio romanas „Gyvenimas kape“, išėjo tik 1986-aisiais (vert. D. Bučiūtė). Graikų literatūros leidyba buvo gerokai pagyvėjusi XX a. paskutiniame – XXI a. pirmajame dešimtmetyje: išleistas novelių rinkinys „Nakties dovana“ (vert. D. Bučiūtė, Agnė Nastopkaitė, Regina Rinkūnienė), Ziranos Zateli, Rėjos Galanaki, Joanos Karistiani ir kitų autorių romanų, pasipildė žinomiausio Lietuvoje graikų rašytojo Niko Kazandzakio vertimų aruodas (Dalia Staponkutė, D. Bučiūtė). Už tokį proveržį, be abejo, reikia dėkoti šių knygų leidybą rėmusiai Graikijos kultūros ministerijai ir Europos Sąjungos programai „Kultūra“.
Pastaruoju dešimtmečiu pasirodė vos viena kita senosios ir naujosios graikų literatūros knyga lietuvių kalba, todėl tikimės, kad graikų literatūros metų projektas atkreips ir leidėjų dėmesį. Galima pasidžiaugti, kad leidykla „Sofoklis“ 2019 m. išleido trečiąjį N. Kazandzakio „Graiko Zorbos“ leidimą (vert. Adomas Druktenis), o 2020 m. – Andonio Samarakio romaną „Klaida“ (vert. D. Bučiūtė). Pavasarį knygynus turėtų pasiekti Didžiosios graikų literatūros premijos laureatės Maro Dukos romanas „Nekaltieji ir kaltininkai“ (BALTO leidybos namai, vert. K. Svarevičiūtė), skirtas Kretos miestui Chanijai.
Projekto koordinatorė – Kristina Svarevičiūtė
Projekto partneriai – Klasikų asociacija, Lietuvos graikų draugija „Patrida“
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Graikijos kultūros fondas