334 m. pr. Kr. Aleksandro vadovaujama kariuomenė persikėlė per Dardanelų sąsiaurį ir prie Graniko upės laimėjo prieš Persijos karaliaus Darijaus III pajėgas. Taip prasidėjo dešimtmetį trukę žygiai, kurių metu Aleksandras užkariavo Persiją, pasiekė Indiją ir sukūrė beveik 5 tūkstančius kilometrų besidriekiančią imperiją. Tačiau 323 m. pr. Kr., būdamas vos 32 m., Aleksandras netikėtai mirė. Kyla daug klausimų – o kas būtų buvę, jei Aleksandras būtų gyvenęs ilgiau? Ar jo imperija būtų buvusi dar didesnė?
Aleksandras Kinijoje
Aleksandro kariuomenė, kurią šiuolaikiniais skaičiavimais sudarė 48 tūkst. karių, 6 tūkst. kavalerijos raitelių ir maždaug 120 laivų flotilė, per dešimtmetį nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir nesustodama žygiavo nuo Makedonijos iki Babilono, o tuomet – Partijos, ir šiaurės Indijos. Prie Hidaspo upės (dabartinis Pakistanas) Aleksandras nugalėjo gerai ginkluotą ir karo drambliais aprūpintą karaliaus Poro kariuomenę. Šiame mūšyje makedonų karvedys neteko ištikimo žirgo Bucefalo, tačiau tai nesustabdė troškimo veržtis tolyn.
Iš savo mokytojo Aristotelio Aleksandras žinojo, kad pasaulis turi baigtis prie Okeano kažkur Indijoje, tad būdamas taip arti tikslo, karvedys, tikėtina, troško pasiekti pasaulio kraštą. Tik karių nuovargis ir namų ilgesys pakeitė planus ir privertė pasukti kariuomenę atgal link Persijos. Jei Aleksandro kariuomenė būtų toliau brovusis į rytus, galbūt būtų pasiekusi Kiniją, kurioje tuo metu skirtingos karalystės kovojo dėl valdžios. Tik po gero amžiaus Čin dinastija centralizavo valdžią, tad vyravęs politinis susiskaldymas būtų palengvinęs bent dalies dabartinės Kinijos teritorijos užkariavimą.
Aleksandras – Arabijos užkariautojas
323 m. pr. Kr., Aleksandras, kaip pasakojama, puotos metu vienu mauku išgėrė taurę neskiesto vyno ir blogai pasijuto. Kitą dieną prasidėjo smarki karštinė ir po kurio laiko, karščiavimui ir skausmui vis stiprėjant, Aleksandras Didysis mirė būdamas vos 32 m., neturėdamas įpėdinio. Žinome tik tiek, kad vos grįžęs į Babiloną, Aleksandras pradėjo planuoti naują žygį į Arabiją. Tam buvo pastatyti šimtai laivų, kurie turėjo nugabenti kariuomenę aplink Arabijos pusiasalį iki Egipto.
Galima spėti, kad, jei Aleksandras būtų gyvenęs ilgiau, jo imperija būtų išsiplėtusi per tikriausiai visą Arabiją, o tuomet galbūt ir šiaurės arba šiaurės rytų Afriką. Egiptą Aleksandras užkariavo dar karo su Persija pradžioje 331 m. pr. Kr., o užėmus Arabiją ir Raudonojoje jūroje turint kelių šimtų laivų flotilę, kita tikėtina kryptis – graikų įsivaizduotas pasaulio kraštas kažkur už Etiopijos.
Kartagina turi būti užkariauta
Aleksandro imperijos valdymas rėmėsi ne karine galia, tačiau efektyviu vietiniu administravimu. Užkariautuose regionuose valdytojais buvo paskiriami ne makedonai ar graikai, bet vietinis elitas. Net po pergalingo Hidaspo mūšio Aleksandras ne nužudė karalių Porą, bet suteikė jam dar didesnę teritoriją nei prieš tai valdyta. Didelę imperijos teritoriją sudarė autonomiški valdovai, mokantys Aleksandrui mokesčius ir tiekiantys reikalingus resursus.
Tačiau kitataučių vaidmuo imperijos administracinėje ir karinėje struktūroje kėlė daug pasipiktinimo tarp makedonų elito, kurie žygiavo su Aleksandru nuo pat pradžių. Vis tik remdamasis tokia administracine strategija Aleksandras būtų galėjęs susikoncentruoti į naujų teritorijų užkariavimus jau minėta pietų kryptimi iki Etiopijos arba vakarų kryptimi iki Kartaginos.
Imperija galėjo dar gyvuoti
Esminis šios istorinės spekuliacijos, kas būtų buvę, jei Aleksandras Didysis būtų gyvenęs ilgiau, veikėjas išlieka Aleksandras. Labai tikėtina, kad net ir po vėlyvesnės jo mirties imperija būtų taip pat suskilusi į mažesnes teritorijas. Jei imperija būtų nusidriekusi nuo pat Gibraltaro iki Indijos, galbūt ji būtų suskilusi dar Aleksandrui esant gyvam, intensyvėjant vidiniams konfliktams dėl įtakos ir valdžios tarp makedonų elito.
Vienintelis faktas, kurį tikrai galime nuspėti, jei Aleksandras būtų gyvenęs ilgiau ir būtų palikęs aiškų įpėdinį, makedonų imperija nebūtų iškart suskilusi į dalis ir nebūtų prasidėję intensyvūs pilietiniai karai dėl valdžios. Turėdama politinį įpėdinį imperija dar būtų galėjusi gyvuoti bent kelis dešimtmečius.