Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nuo mokslo metų pradžios vyko trečioji Klasikų akademija, Vilniaus universiteto mokymosi visą gyvenimą (MVG) programa. Didžioji akademijos paskaitų ir seminarų dalis buvo skirta 10–12 klasių moksleiviams, besidomintiems humanitariniais mokslais, filosofija, antikos kultūra ir senosiomis kalbomis. Akademijos dėmesio centre atsidūrė klasikinis išsilavinimas, kurio svarbiausia ašis – antikos pasaulis, tapęs pavyzdiniu literatūros ir meno dalykų modeliu Europoje. Apie akademiją įspūdžiais dalijasi jos dalyvis, Vilniaus licėjaus moksleivis Lukas Gečiauskas.
Nuo rugsėjo iki gruodžio penktadieniais Klasikų akademijos dalyviai rinkdavosi į Filologijos fakulteto auditorijas, kartu pažino ir nagrinėjo senąją antikos kultūrą, meną, literatūrą, politiką, filosofiją. Susibūrę jaunieji antikos entuziastai noriai skaitė Platoną, Aristotelį, naujas jų analizes ir patys bandė interpretuoti prieš kelis tūkstančius metų parašytus tekstus.
Būti kartu su kitais antika besidominčiaisiais buvo didelis džiaugsmas. Susipažinti su žmonėmis, kurie taip pat truputėlį pamišę dėl antikinės literatūros ar filosofijos, gali ne kasdien, tad dalyvauti visuose akademijos užsiėmimuose būdavo be galo įdomu. Daug sužinodavome ir per paskaitas, vykusias prieš seminarus. Vilniaus universiteto dėstytojai ir klasikinės filologijos studentai pasakojo apie antikinį graikų teatrą, skulptūras, visuomenės modelį, politiką, romėnų literatūrą ir dramas. Per seminarus tyrinėdavome ir analizuodavome perskaitytus tekstus, daugiausia graikų filosofiją. Didžiąją dalį seminarų vedė Kembridžo universiteto doktorantas Vilius Bartninkas, tačiau turėjome progos susipažinti ir bendrauti su doc. Vytautu Ališausku bei dr. Mantu Adomėnu. Prie tekstų stengdavomės prieiti keliais būdais, kartais netgi labai netikėtais (verta paminėti Tomo Rikliaus paskaitą, kurioje su Ovidijaus kūryba susipažinome per Quentino Tarantino režisuotus filmus).
Ši, jau trečioji, Klasikų akademija man buvo bene didžiausias šių metų atradimas. Labiausiai sužavėjo visos akademijos koncepcija – supažindinti visiškai „žalius“ (arba nebūtinai) moksleivius, kuriems įdomus antikos pasaulis, su filosofijos ištakomis, Europos pradžia, aplinkybėmis, civilizacija, iš kurios išaugome. Būti bendraminčių apsuptyje, nesijausti kvailai iškritusiam iš konteksto dėl savo nuomonės ar klausimų, pajusti šiltą, paprastą ir nuoširdų bendravimą tarp visų akademijos narių buvo turbūt didžiausias džiaugsmas. Labai žavėjo paskaitas vedę žmonės, kurie netgi paskatino ar bent jau privertė susimąstyti apie studijas Vilniaus universiteto Filologijos ar Filosofijos fakultete. Mus įkvėpė idėjai ištikimi, labai pareigingi ir (svarbiausia) žinantys, ką daro, Klasikų akademijos organizatoriai Vilius Bartninkas ir Gendvilė Svirskaitė.
Straipsnis publikuotas naujienos.vu.lt.