Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad po daug metų pertraukos atnaujintas lotynų kalbos konkursas „Noriu versti“ šiemet sulaukė nemažo susidomėjimo. Labai smagu, kad šiame konkurse jau galima kalbėti apie tam tikrus vertėjų laimėjimus, nes kone visi vertimai yra gana geri. Patenkinamo lygio nepavyko pasiekti tik vienam/ai jaunajam/ajai vertėjui/ai, matyt, labiausiai koją pakišo lietuvių kalbos žinių ir pajautimo trūkumas. Visi kiti iš esmės suprato tekstą ir sugebėjo kiek geriau ar prasčiau perteikti lietuviškai. Nelengva buvo išrinkti geriausią. Pirmąją vietą skirčiau Arnoldui Šumanui ir Pijui Makseliui. Jų vertimai yra daugmaž lygiaverčiai, nes vienam vienos, kitam kitos teksto vietos pavyko geriau.
Arnoldo Šumano vertimas išties sklandus, tik labai priekabus recenzentas galėtų prikibti prie tokios frazės: „Sulaukęs vardo, tėvų ir kilmės“. Vis dėlto accipere čia labiau reiškia „sužinojęs, išgirdęs“, ir sužinojo Euandras, aišku, ne Herkulio tėvų, bet tėvo vardą, tėvavardį. Reikėtų vengti tokių nepageidaujamų, sklandų ištarimą trikdančių sąskambių kaip „tad tada“ (geriau būtų – „taigi tuokart“, „taigi tada“ ar pan.) ir kone rimuoto „didžiuoju bei tavuoju“ – tokio atskambio tekste nėra. Be to, Aukurą derėtų vadinti Didžiuoju.
Pijaus Makselio vertimas irgi sklandus ir geras. Labai gražiai, geriau nei Šumanui, pavyko perteikti džiaugsmingą Euandro kreipinį, išlaikant lotyniško sakinio žodžių tvarką: „Herakli, Jupiterio sūnau, būk sveikas“ (pridėčiau tik šauktuką). Labai pavykusiu laikau ir šio sakinio vertimą: „Euandrą pritraukė šurmulys piemenų, sugūžėjusių aplink atėjūną“. Išradingai ir vaizdžiai, nors gal kiek toliau nuo originalo, išverstas manifestae caedis – „dienos šviesoje įvykdžius žudynes“. Tačiau ne taip tiksliai pavyko perteikti frazę diuinitate credita Carmentae matris „motinos Karmentos tariamo dieviškumo“. Žodis „tariamo“ lyg sukelia abejonių jos dieviškumo, o juk Livijus teigia, kad vietiniai žmonės tikėjo (credita) jos dieviškumus, taigi neabejojo. Plg. Arnoldas čia liko arčiau originalo: „motinos Karmentos, kaip tikima, dieviškos pranašavimo dovanos“. Trūkumu laikyčiau ir „aukuras, kurį kažkada turtingiausia tauta“. „Kažkada“ kreipia į praeitį, o čia turima galvoje „po daugelio amžių“, kada nors ateityje“; be to, opulentissimus čia reiškia ne tiek turtą, kiek galybę. Plg. Šumanas bando išsisukti pridėdamas abi galimas reikšmes („kada nors turtingiausia ir galingiausia visose žemėse tauta“), tačiau vertimas tampa ne toks taupus ir perteklinis. Vengčiau ir tokio nepageidautino sąskambio kaip „sužinojo jo vardą“ (išvengti nesunku, pvz., sužinojęs jo vardą).
Mano manymu, vienu laipteliu žemiau už aptartuosius rikiuojasi ir nedaug atsilieka, kiti du vertimai – Andriaus Jagmino ir Rusnės Valiukaitės. Andriaus Jagmino vertime ypač pagirčiau šiuos sakinius: „stotą, gerokai didingesnį ir prakilnesnį nei žmogaus“ (habitum formamque uiri aliquantum ampliorem augustioremque humana), „patrauktas nerimastingų piemenų susibūrimo“ (concursu pastorum trepidantium… excitus). Vis dėlto abejočiau dėl šių pasirinkimų: „pabėgęs iš Peloponeso“ – profugus čia veikiau daiktavardis „bėglys, pabėgėlis“, o ne dalyvis; „gerbtinas… dar gerbtinesnis“ – originale nėra reikiamybės atspalvio (uenerabilis… uenerabilior); tikriausiai, Karmenta buvo „garbinta“ vietos žmonių, bet lotyniškai pasakyta, kad ja „žavėtasi, stebėtasi“ ar pan. (admirata). Sakinys „paklausė, kas toks jis yra” stilistiškai geriau perteiktų šnekamąją kalbą, pakeitus žodžių tvarką ir atsisakius „yra“: „paklausė, kas jis toks“.
Valiukaitė sukūrė gražų ir tikslų naujadarą „tiesakalbė (ueridica) dievų valios aiškintoja“. Labai gerai išsprendė ir anksčiau minėtą frazę, kuri ne taip gerai pavyko kitiems vertėjams: „tauta, kada nors tapsianti galingiausia žemėje“. Tačiau kai kur Valiukaitės ne visai suprasta ir perteikta sintaksė. Vienu didesnių trūkumų laikyčiau priešpaskutiniame sakinyje uocet tuoque ritu colat tariamosios nuosakos vertimu kaip coniunctivus iussivus: „tevadina Didžiuoju ir tegarbina“. Euandras čia teigia, kad, pasak Karmentos pranašystės, kada nors tai įvyks arba turėtų įvykti, bet ne „lai įvyksta“.
Apibendrindama norėčiau pabrėžti, kad vertimų lygis geras. Todėl nuoširdžiai linkėčiau sėkmės šio konkurso ir būsimų konkursų dalyviams.
Audronė Kučinskienė
Konkurso dalyviai vertė šią lotyniško Tito Livijaus istorijos „Nuo Miesto įkūrimo“ ištrauką:
Euander tum ea, profugus ex Peloponneso, auctoritate magis quam imperio regebat loca, uenerabilis uir miraculo litterarum, rei nouae inter rudes artium homines, uenerabilior diuinitate credita Carmentae matris, quam fatiloquam ante sibyllae in Italiam aduentum miratae eae gentes fuerant. is tum Euander concursu pastorum trepidantium circa aduenam manifestae reum caedis excitus postquam facinus facinorisque causam audiuit, habitum formamque uiri aliquantum ampliorem augustioremque humana intuens rogitat qui uir esset. ubi nomen patremque ac patriam accepit, ʻIoue nate, Hercules, salue,ʼ inquit; ʻte mihi mater, ueridica interpres deum, aucturum caelestium numerum cecinit, tibique aram hic dicatum iri quam opulentissima olim in terris gens maximam uocet tuoque ritu colat.ʼ dextra Hercules data accipere se omen impleturumque fata ara condita ac dicata ait.