Virš milijono aukų ir amžiams istorijoje įrašytas Hanibalo vardas. Punų karai tarp Romos ir Kartaginos III–II a. pr. Kr. leido Romai užimti Siciliją ir įsigalėti Viduržemio jūros vakaruose. Tačiau kas būtų buvę, jei karą būtų laimėjusi Kartagina?
Amžina Romos priešė
Prieš Romai tampant supergalybe ir Viduržemio jūros regiono lydere, teko įveikti ne vieną iššūkį. Beveik nesibaigiantys karai su aplinkinėmis Italijos pusiasalio tautomis po truputį užgrūdino romėnus vis artėjančiai kovai dėl dominavimo tuo metu žinomame pasaulyje. Kitoje Mesinos sąsiaurio pusėje, Sicilijoje nuo VI a. pr. Kr. vis labiau įsigalėjo kartaginiečiai.
Romą ir Kartaginą galėtume vadinti absoliučiomis priešingybėmis. Romėnai savo teritoriją plėtė užkariavimais, kartaginiečiai – prekiaudami. Romėnai kitas tautas siekdavo akultūrizuoti, asimiliuoti ir integruoti, o kartaginiečiai kurdavo vietines kolonijas, kurios išlaikydavo savo tautinį identitetą.
Konkurencija tarp šių dviejų augančių valstybių galiausiai peraugo į karinį konfliktą dėl Sicilijos. 264 m. pr. Kr. devyni tūkstančiai romėnų išsilaipino Mesanoje (dabartinė Mesina) ir susirėmė su sirakūziečių bei kartaginiečių kariuomene. Taip prasidėjo pirmasis iš trijų Punų karų. Šie kariniai konfliktai kartu sudėjus truko 43 metus ir baigėsi ištrynus Kartaginą nuo žemės paviršiaus (146 m. pr. Kr.). Tai leido Romai įsigalėti vakarinėje Viduržemio jūros dalyje ir tęsti ekspansiją į šiaurę bei rytus.
Hanibalas prie vartų
Kartaginiečių karvedys Hanibalas Barka Antrojo punų karo metu su 26 tūkstančių vyrų ir kelių šimtų karo dramblių kariuomene žiemą peržengė Alpes ir romėnus užpuolė visiškai tam nepasiruošusius. Hanibalo karių gretos nuolat augo – jas vis papildė galai ir kiti buvę romėnų sąjungininkai, o romėnai patirdavo pralaimėjimą po pralaimėjimo. Tačiau sėkmingi Publijaus Kornelijaus Scipijono žygiai Iberijos pusiasalyje ir persikėlimas į Afriką lėmė tai, kad Hanibalas su savo kariuomene turėjo grįžti ginti Kartaginos.
Daugelis senovės istorikų mano, kad, jei Hanibalas būtų apsiautęs ir užėmęs Romą, Antrasis punų karas būtų pasibaigęs anksčiau ir visai kitaip. Kartaginiečiai tikriausiai būtų kolonizavę Italiją, tapę dominuojančia Viduržemio jūros regiono galia ir pakeitę mums žinomą Europos istorijos tėkmę.
Alternatyvi istorija
Visai kitaip atrodytų Europos žemėlapis. Po pergalingo Romos užėmimo Barkidų dinastija, kuriai priklausė Hanibalas, būtų ženkliai sustiprėjusi ir įsigalėjusi Iberijos pusiasalyje. Kadangi prekybininkai kartaginiečiai savo žemių plėtrą grindė ekonomine nauda, o ne karinės jėgos poreikiu kaip romėnai, tikėtina, kad Britanija, Galija ir Germanija jiems būtų buvusi neįdomios. Nebent kaip politinės ar prekybinės partnerės, o tai būtų galėję lemti Šiaurės Europos gentinių sąjungų-valstybių atsiradimą ir stiprėjimą.
Kadangi kartaginiečiai nesistengė primesti savo kultūros užimtuose kraštuose, visa pietų Europa ir Šiaurės Afrika būtų likusi tarsi daugybės skirtingų tautų, kultūrų ir religijų katilas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kartagina būtų kontroliavusi prekybą, tikėtina, kad dėl patogumo visuose šiuose kraštuose būtų įsigalėjusi foinikiečių kalba arba bent jau jų raidynas.
Rytuose be Romos ambicijų nebūtų prasidėję makedonų ir Lakonijos karai, baigęsi Makedonijos ir kitų graikų valstybių sutriuškinimų. Todėl spėtina, kad graikai būtų plėtęsi į Anatolijos pusiasalį, į Seleukidų imperijos teritoriją.
Tačiau iš tiesų nežinome, kas būtų galėję nutikti, jei Antrąjį punų karą būtų laimėjusi Kartagina. Daugybė nenuspėjamų įvykių būtų galėjusi pakreipti Europos raidą visai kita linkme. Pavyzdžiui, nekontroliuojami germanai būtų galėję užimti visą Galiją ir gal net pradėti karą dėl Iberijos bei Italijos pusiasalių. Rytuose makedonus galėtų sutriuškinti jungtinės graikų pajėgos, o gal net vis dar klestinčio Ptolemajų Egipto kariuomenė. Visa tai tėra istorinė spekuliacija, tačiau aišku viena, kad be Romos dabartinės Europos kultūrinis ir politinis žemėlapis atrodytų visai kitaip.
