Tomas Riklius
Amerikietis statistikos studentas ir geografijos mylėtojas Alexandr Trubetskoy sukūrė puikų „metro“ stiliaus romėnų kelių žemėlapį, remdamasis informacija iš maždaug 125 m. po Kr. šaltinių apie Romos imperijos kelius.
Vaikinas sako, jog „nebuvo vieno pagrindinio šaltinio, kuriuo galėčiau remtis, tad daugiausiai padėkų tenka Stanfordo universiteto ORBIS modeliui, „The Pelagios Project“ ir „Antonine Itinerary“. Visos žemėlapyje pateiktos linijos žymi jau visiems žinomus kelius, kaip Via Appia ar Via Militaris, bet taip pat ir tuos, kurie neturi užrašytų oficialių pavadinimų, tad teko kai ką ir sukurti pačiam.“
Pasak Alexandr, sunku pasakyti, kiek užtruktų pereiti visus romėnų nutiestus kelius, ypač sudėtinga įvertinti, nes kiekvienas iš jų yra labai specifinis, jo praeinamumas ir panašūs faktoriai dažnai priklauso ir nuo metų laiko. Pvz., vasarą nueiti iš Romos iki Bizantijo (būsimo Konstantinopolio) užtruktų maždaug du mėnesius. Turint žirgą, laikas sutrumpėtų iki mėnesio, tad tik galime įsivaizduoti kokia sudėtinga ir efektyvi buvo romėnų susisiekimo ir pašto sistema, leidusi tvakryti milžinišką imperiją iš Romos.
Žinoma, išmintingas romėnas tikriausiai dažniau rinkosi kelionę jūra – taip iš vienos Romos imperijos dalies pasiekti kitą būdavo ir daug greičiau ir pigiau. Pvz., dalį atstumo plaukiant laivu, o tuomet sėdant ant žirgo, romėnas svarbią žinią į Bizantiją nugabentų per maždaug 25 dienas, iš Romos į Kartaginą, kurią taip įnirtingai siūlė sunaikinti Katonas – 4–5 dienas. Juk gan logiška, kad norėdamas pasiekti kitoje Viduržemio jūros pusėje esančias provincijas, romėnas keliauti ne sausuma aplink visą jūrą, bet pasirinktų kelionę laivu.
Alexandr Trubetskoy žemėlapio paaiškinimai:
Žemėlapio kūrėjas pasirinko atvaizduoti tik pagrindinius romėnų kelius, nes sudėtinga sukurti itin detalų visų kelių žemėlapį. Taip pat pažymėta tik dalis didžiųjų II a. po Kr. miestų arba romėnų provincijų sostinės. Dėl to, pvz., nereikėtų galvoti, jog keliaujant iš Petros į Gazą romėnas pirmiausia bandytų nusigauti iki Damasko, o tuomet jau eitų Via Maris, tačiau šiuos du miestus jungęs kelias II a. po Kr. nebuvo toks ekonomiškai svarbus.
Originalūs romėniškų kelių pavadinimai:
- Via Appia
- Via Augusta
- Via Aurelia
- Via Delapidata
- Via Domitia
- Via Egnatia
- Via Flaminia
- Via Flavia (I, II, III)
- Via Julia Augusta
- Via Lusitanorum
- Via Militaris
- Via Popilia
- Via Portumia
- Via Salaria
- Via Tiburtina
- Via Traiana
- Via Traiana Nova
Kiti kartografiniai paaiškinimai:
- Via Latina sujungtas su Via Popilia. Realiai Via Popilia driekėsi iki Kapujos, o kelias nuo jos iki Romos vadinosi jau Via Latina.
- Via Aquitania buvo vadinama tik kelio atkarpa nuo Burdigalos (dabartinio Bordo) iki Narbonos (pranc. Narbonne).
- Via Claudia nėra originalus pavadinimas, tačiau žymi Klaudijaus nutiestą kelią.
- Via Hadriana buvo realus kelias Egipte, tačiau iš tiesų jis ėjo šiek tiek kitaip, nei pažymėta šiame žemėlapyje.
- Via Maris laikoma šiuolaikiniu romėniško prekybinio kelio, kurio vardas neišliko istoriniuose šaltiniuose, pavadinimu.
- Keliai aplink Pizas (dabar Piza), Luną (dabar Luni) ir Genują (dabar Genova) turėjo daug skirtingų pavadinimų skirtingoms kelio atkarpoms, įskaitant Via Aemilia Scauri, bet pvz., istoriniuose šaltiniuose Via Aurelia kartais vadinamas tik visas kelias nuo Romos iki Arelatės (dabar Arlis).
- Via Sucinaria yra lotyniškas Gintaro kelio, kuris driekėsi nuo Pabaltijo iki Italijos ir kuriuo būdavo gabenamas gintaras bei kitos prekės, pavadinimas. Tikėtina, kad visą šį kelią sudarė daug skirtingų atkarpų su savais pavadinimais.
- Via Gemina ir Via Claudia Augusta yra tikri kelių pavadinimai, tačiau jais buvo vadinami daug trumpesni kelio atstumai nei pavaizduota šiame žemėlapyje.
Dalį kitų kelio atkarpų ar kelių pavadinimų žemėlapio autorius sukūrė pats, pripažindamas, jog niekuomet oficialiai nesimokė lotynų kalbos, tad prašytų atleisti visus lotynų kalbos žinovus, jei kai kur sumaišytos galūnės ar netinkamai pavartotos žodžių formos.