Sortes Vergilianae (lt. Vergilijaus pranašystės) romėnų laikais buvo tam tikra bibliomantijos (būrimo iš knygos, kuris krikščionybės laikais tapo būrimu iš Biblijos) forma. Spėjama, kad tokia pranašystės forma tapo populiari maždaug II a. po Kr., kai siekiantys patarimo ar norintys sužinoti savo ateitį romėnai traukdavo vieną lapelį, ant kurio buvo užrašyta citata iš Vergilijaus darbų korpuso. Anskčiau nei Sortes Vergilianae buvo naudojami Sortes Homericae (ateitis spėjama iš Homero epų eilučių).

Romos laikų istorikai yra užfiksavę ne vieną garsų atvejį, kai Vergilijaus eilės lemdavo imperijos likimą:

Hadrijanas, išsitraukęs Eneidos 6 knygos 808 eilutę, suprato, kad bus įsūnytas Trajano ir taps imperatoriumi: „Kas gi ten eina toliau, alyvom žaliom apsikaišęs, / Su šventenybėm? Pažįstu pražilusią barzdą ir plaukus / Romos karaliaus, kuris pirmasis įstatymais miestui / Pamatus dės“ (čia ir toliau – A. Dambrausko vertimas, 1989, Vilnius: Vaga).
Aleksandras Severas išsitraukė Eneidos 6 knygos 851 eilutę ir taip pat suprato, kad jam lemta tapti imperatoriumi: „Tu gi pasaulio tautas valdyt mokėki, Romėne.“
Gordianas II, imperatoriumi buvęs vos 21 dieną, norėjo sužinoti, ar turės įpėdinių-palikuonių, ar ne. Burtas lėmė Eneidos 1 knygos 278 eilutę: „Šiųjų galybei aš, vietos nei laiko ribų nežymėjęs.“ Žodžiai išsipildė ir Gordianas II 238 m. balandžio 12 d. žuvo mūšio lauke prie Kartaginos neturėdamas nė vieno įpėdinio. Jo tėvas, sužinojęs apie vienintelio sūnaus mirtį, taip pat nusižudė.

Kaip tai veikia? Sugalvok aiškų klausimą, kurį nori užduoti. Tuomet spausk ant užrašo apačioje, o atsidariusiame puslapyje paspausk „Get your fortune“ ir sužinosi, kokį atsakymą tau šiandien duoda Vergilijus.