Skaitytina literatūra
1. Aurelijus Augustinas. Išpažinimai. Vilnius: Aidai, 2004
2. Platonas. Puota, arba Apie meilę. Vertė T. Aleknienė, Vilnius: Aidai, 2000
3. Augustinus. De Doctrina Christiana http://www.ntslibrary.com/PDF%20Books/Augustine%20doctrine.pdf
4. Plato. Lysis http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Plat.+Lysis+203a&redirect=true
Apie Kražius:
Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. karaliaus Mindaugo rašte kaip Crase. XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu, o 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. Taip miestelis XVII-XIX a. tapo svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru.
1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras, kuriame dėstė garsūs to meto mokslininkai – literatas M. K. Sarbievijus, rektorius Žygimantas Liauksminas. Kolegijos biblioteka buvo viena didžiausių LDK. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje.
Kražiai žinomi ir dėl Kražių skerdynių. 1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai ta pasipriešino ir bažnyčios šventoriuje įvyko katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių. Kražiškiai kovą laimėjo, o skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.
Iš Kražių kilę bent keli garsūs asmenys, tarp jų ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (~1380–1251), žemaičių seniūnas, Albertas Kojelavičius-Vijūkas (1609–1677), istorikas, mokytojavęs Kražiuose, Simonas Stanevičius, Dionizas Poška.
2005 m. Vilniaus universitetas su Kražių jėzuitų kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama atgaivinti dviejų seniausių Lietuvos švietimo įstaigų edukacinius ir kultūrinius ryšius. Šis svarbus įvykis, suvedęs dvi seniausias Lietuvos jėzuitų kolegijas – Vilniaus (1579 m.) ir Kražių (1613 m.) – tapo ir Klasikų vasaros stovyklos akstinu.