Vynas Viduržemio jūros regiono kultūroms žinomas jau nuo seno. Ir nors patys ankstyviausi įrodymai apie šį gėrimą atkeliauja iš Kinijos (maždaug 7000 m. pr. Kr.), o seniausia vyninė atrasta Armėnijoje (maždaug 6100 m. pr. Kr.), Europoje vynas pirmiausia siejamas su Senovės Graikija ir Roma.
Iš Egipto per foinikiečius
Europos pietus vynas pasiekė gan įdomiu keliu. Senovės Egipte tirštas raudonas fermentuotų vynuogių sulčių gėrimas buvo asocijuojamas su krauju ir nuo Aukštutinės bei Žemutinės karalystės suvienijimo maždaug 3100 m. pr. Kr. buvo naudojamas religinėse apeigose. Iš Egipto vyno gaminimo metodą perėmė foinikiečiai, kurie prekiaudami visos Viduržemio jūros pakrantėse po truputį išpopuliarino gėrimą.
Ypatinga svarba graikų kultūrai
Daugelis Antikos mylėtojų yra skaitę ar bent girdėję apie Platono dialogą Puota, kuriame regime graikus, geriančius vyną ir kalbančius apie filosofiją bei meną. Tokie simposijai yra tik viena sudėtingos kultūrinės praktikos dalis, atskleidžianti vyno svarbą graikams. Vienas įdomiausių tokių radinių – vadinamoji Nestoro taurė, kurią 1876 m. atrado Henrikas Šlymanas. Specifinė jos išvaizda leido šį radinį iškart susieti su Homero Iliadoje aprašoma Pilo karaliaus Nestoro taure, turėjusia keturias rankenas.
Archeologai yra atradę daugybę auksinių ar sidabrinių vyno taurių, datuojamų dar Mikėnų civilizacijos laikais. Jie atskleidžia, kad žemyninę Graikiją vynas pasiekė tikriausiai iš Kretos, kur trijų tūkstančių metų senumo kapuose matome vyno presų piešinių, o Minojo civilizacijos rūmuose randame molinių taurių bei vyno ąsočių liekanų. Senovės graikai gėrė vyną simposijų metu, jo nuliedavo dievams, vyno mišinius naudojo religinių apeigų metu. Vyno svarbą graikams atskleidžia ir tai, kad jie garbino ne tik dievą Dionisą, bet ir vyno maišymo dievybę Keraoną, bet ir girtumo dievybės Metę ar Sileną, o vyną ir tautų draugystę globoja Demetra Amfiktijonidė.
Iš graikų pas romėnus
Pamažu vynas kartu su graikais pasiekė kitas Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantes. Magna Graecia, t. y. Didžiosios Graikijos pietų Italijoje, miestai greitai ir kitas aplinkines tautas išmokė vyno gaminimo paslapčių. Taip apie šį gėrimą sužinojo ir romėnai, kurie apie 200 m. pr. Kr. senąsias italikų derlingumo dievybes Liberą (vyr.) ir Liberą (mot.) sutapatino su Bakchu ir Prozerpina. Iš Romos vynas keliavo visur, kur žygiavo romėnų legionai.