Moderni romėniško Dunojaus patrulinio laivo kopija Danuvina Alacris liepos 16 d. išplaukė iš Ingolštato ir leidosi į tris su puse mėnesio truksiančią kelionę iki Dunojaus žiočių. Ketvirtajame kelionės etape Vengrijoje, nuo Budapešto iki Bajos, dalyvauja ir lietuvis, klasikinės filologijos alumnas, vertėjas, istorijos doktorantas Arnoldas Kazimierėnas, kurio įspūdžiais dalijamės šioje serijoje. Taip pat skaitykite pirmąją, antrąją ir trečiąją kelionės įspūdžių dalis.
10 diena (rugpjūčio 24)
Dešimtąją kelionės dieną Danuvina Alacris įgula apsilankė svarbiame Lusonijaus (Lussonium) lime, kuris buvo įkurtas palei Dunojų ant aukštos plynaukštės. Per šimtmečius trečdalis tvirtovės teritorijos buvo prarasta Dunojui ardant plynaukštės šlaitus, todėl dabar Dunojaus vaga perkelta 10 km toliau ir tai leido išsaugoti šią archeologinę vietovę.
Lusonijaus limas minimas antikiniuose šaltiniuose. Jis buvo svarbus kontroliuoti čia buvusią perkėlą per upę. Tvirtovės įgulą sudarė apie 500 karių, aplink buvo įsikūrusios gyvenvietės. Įgulose tarnavo daug vietinių keltų, kurie tokiu būdu galėdavo įgyti Romos pilietybę. 2009 m. šalia esančiame vynuogyne buvo rastas ir romėnų laikų kapinynas.
Vieni svarbiausių vietovės radinių – keturi kariniai diplomai (diploma militare). Jie buvo suteikiami armijos veteranams, ištarnavusiems 25 metus. Diplomais būdavo suteikiama Romos pilietybė ne tik kariui, bet ir jo šeimai. Kitas svarbus radinys – bronzinė imperatoriaus statulos koja. Puikiai išlikusios apavo detalės (graikiški motyvai) leidžia spėti, kad statula tikriausiai vaizdavo imperatorių Marką Aurelijų. Šie ir kiti įdomūs radiniai saugomi moderniame Pakšo miesto muziejuje.
11 diena (rugpjūčio 25)
Danuvina Alacris įgula buvo pakviesta apsilankyti Pakšo atominėje elektrinėje. Tai vienintelė Vengrijos atominė elektrinė, pagaminanti 40 proc. šaliai reikalingos energijos. Kaip tai susiję su romėnais? Apie atomus rašė jau Demokritas, Epikūras ir, žinoma, Lukrecijus. Įgula galėjo susipažinti su praktiniu šių teorijų veikimu. Vakare laukė plaukimas į Fadd-Dombori.
12 diena (rugpjūčio 26)
Iš antikinių šaltinių žinoma, kad Fadd-Dombori apylinkėse buvo įsikūręs dar vienas limas – Alta Ripa. Deja, tiksli jo vieta nėra nustatyta. Per šimtmečius vagą keitęs Dunojus tikriausiai sunaikino buvusią tvirtovę, o apytikslią vietą nuspėti leidžia nebent romėniškų kelių likučiai, vedantys į gretimas tvirtoves. Negalėdami aplankyti Alta Ripa limo, romėniško laivo įgula šią dieną paskyrė poilsiui.
13 diena (rugpjūčio 28)
Tryliktąją dieną laukė paskutinis plaukimo etapas. Anksti ryte palikusi Fadd-Dombori po daugiau nei 30 km irklavimo Danuvina Alacris įgula pasiekė Bajos miestą, kur ją priėmė miesto prefektai. Įgula buvo pakviesta sudalyvauti paskutinėje konferencijos, skirtos Dunojaus kultūrinei reikšmei, sesijoje. Galiausiai įgula praleido paskutinį vakarą laive, o kitą dieną Danuvina Alacris perdavė naujam kapitonui ir įgulai, kurie toliau tęs kelionę per likusią dalį Vengrijos, Kroatiją ir Serbiją.
