Italų rašytojo Džiovanio Bokačo (Giovanni Boccaccio) veikalas Apie pagonių dievų genealogiją (lot. De genealogia deorum gentilium) yra tarsi enciklopedinis romėnų ir senovės graikų mitologijos sąvadas, sukurtas XIV a. pabaigoje lotynų kalba. Šis humanistinės dvasios, bet viduramžinės struktūros veikalas pirmąkart išleistas 1360 m. ir po to nuolat pildytas iki pat autoriaus mirties 1374 m. Nors dauguma skaitytojų yra girdėję apie Bokačo Dekameroną, tačiau būtent Apie pagonių dievų genealogiją ilgą laiką laikytas svarbiausiu šio italų humanisto darbu. Visą veikalą sudaro penkiolika knygų, kuriose, remiantis antikiniais ir viduramžiniais šaltiniais, pasakojama antikinio dievų panteono kilmė.
Įžangoje ir pirmojoje knygoje, kurias išvertė klasikinės filologijos studentė Vaiva Vasiliauskaitė, pasakojama apie Demogorgoną – visų pagonių dievų tėvą. Demogorgonas turėjo aštuonis sūnus ir dukteris. Iš jų pirmas buvo Vaidas, antras – Panas, trečia – Kloto, ketvirta – Lachesė, penkta – Atropė, šeštas – Polusas, arba Polukas, septintas Pitonas, arba Fanetas, aštunta – Žemė, o devintas – Erebas.
- Tekstą vertė ir komentavo Vaiva Vasilauskaitė
- Leidinį maketavo Tomas Riklius